Haruki Murakami: Pernakt

2013-01-12

Haruki Murakami PernaktKad ir kokie būtų kiekvieno iš mūsų ketinimai, visi mes tokiu pačiu greičiu laiko tėkme esame plukdomi pasroviui.

Jau senokai buvau perskaičiusi visas tuo metu į lietuvių kalbą išverstas Murakami‘o knygas, mat žavėjo jose persipinanti šiuolaikinė mistika, žmonių tarpusavio santykių vingrybės ir tekančios saulės šalies egzotika – smalsu gi išvysti, kad ir kito pasaulio krašto gyventojai vargsta ir džiaugiasi dėl tokių pačių dalykų. Dabar, praėjus tam tikram laikui, nusprendžiau pažiūrėti, kas naujo iš šio rašytojo kūrybos yra išversta. Tačiau vos pradėjusi skaityti Pernakt labai nusivyliau. Ir iki šiol nesuprantu – ar čia taip Murakami‘s suprastėjo, ar mano skonis dėl visų puikių vėliau perskaitytų kūrinių pasikeitė – na nelabai patiko man ši knyga.

Kitaip tariant, ėmiau galvoti maždaug taip: galbūt nėra nieko panašaus į sieną, skiriančią du pasaulius. Net jei ir yra, tai gal ji plonytė it popierius. Galbūt tokia, kad lengvai į ją atsirėmęs kaipmat įgriūsi tiesiai anon pusėn. Arba galbūt anoji pusė jau yra slapčia įsmukusi į mūsų vidų, tik mes dar to nepastebime.

Knygos stilius – tarsi filmo scenarijus, todėl skaitant nuolat neapleidžia jausmas, lyg žiūrėčiau filmą. Ir vietomis šis filmas tampa labai jau lynch‘iškas – keliantis nepaaiškinamą kraupulį. Daug dialogų, daug istorijų, viskas šiek tiek susinarplioję, tačiau bendrai kalbat knyga nėra labai įtraukianti, nors skaitosi itin lengvai. Bet kažkaip nėra jokios gilumos, jokio stipresnio jausmo (nepaisant to minėtojo šiek tiek užkabinančio lynch‘iškumo), žodžiai blankūs ir nelabai įtikinantys.

Už lango sparčiai švinta. Pro užuolaidų plyšį į kambarį skverbiasi ryškios šviesos dryžis. Senasis laikas nebetenka galios ir traukiasi į antrąjį planą. Daugumos žmonių lūpose dar stringa senieji žodžiai. Tačiau ką tik pasirodžiusios naujos saulės šviesoje žodžių prasmės sparčiai kinta, atsinaujina. Net jei dauguma šių naujų prasmių bus tik trumpalaikės, tetrunkančios vos iki tos dienos vakaro, mes kartu su jomis leisime laiką, judėsime pirmyn.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 4.

1 komentaras

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams