Graham Greene: Neišdildoma žymė

2017-07-05

Graham Greene Neišdildoma žymėO daktare, aš sprendžiu tik iš paviršiaus, panašiai kaip jūs kad braukiate pirštais per odą, nustatydamas diagnozę. Bet mums visiems būtų kur kas geriau, jeigu būtume paviršutiniškesni. Paviršutiniškas požiūris niekam nekenkia, bet jeigu bandyčiau išknisti, kas slypi po noru būti naudingam, tai, ko gera, surasčiau baisių dalykų, o mums visiems geriau patinka kaip tik čia sustoti. Jeigu nesustotume, kas žino?.. Gal tasai baisumas visai netoli paviršiaus. Taigi daug saugiau, kai sprendimas paviršutiniškas. Tada jo gali lengvai atsižadėti. Net jei esi auka.

Norėjau susipažinti su šio garsaus rašytojo kūryba, o Neišdildoma žymė ne vienoje vietoje įvardinama kaip vienas geriausių jo romanų. Ir tikrai – kūrinys brandus, išmintingas, toks doras ir kartu giliai paprastas… Istorija apie žmogų, kuris su amžiumi tampa toks sąžiningas sau, kad pabėga nuo šlovės, bet ne taip lengva vėl iš naujo jos neužsitarnauti, kai jau esi toks sąžiningas. Veiksmas vyksta Afrikoje, smelkiant karščiui – tinka skaityti vasarą, ypač tokią vėsią, kaip pas mus šiemet. Perskaičiau pakankamai lengvai ir susidomėjusi, tačiau neužkabino manęs tiek, kad norėtųsi išsamiau su Graham Greene kūryba susipažinti. Gal dar ne laikas.

Ar ne geriau kęsti kančias, o ne maudulį? Fizinis maudulys erzina mūsų „aš“ kaip moskitų įkandimai. Kuo mums nepatogiau, tuo labiau jaučiame save, o kančia yra visai kas kita. Kartais aš svarstau, kad kančios siekimas ir kančios prisiminimas yra vienintelės priemonės, kurios gali suartinti mus su visa žmogiškąja būtimi.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams