Gera nuo Pradžios

2010-11-12

Vakar kolegos blogeriai linksmai šventė pozityvumą ir aš mažumėlę kalta pasijutau, kad neprisidėjau, mat laiko ne marias turėjau, bet man rodos, kad mano tinklaraštis ir taip negatyvumu smarkiai nepasižymi, todėl pykti neverta, be to, štai dabar taisau klaidą ir rašau rašau rašau kaip gera yra gyventi!

Pamačiusi danguje lėktuvą, dažnai parodau jį šalia esančiam žmogui, ir mano sesutė kartą net pasipiktino – kiek, Tavo manymu, man yra metų, kad vis baksnoji man į dangų? O man nesvarbu, kiek metų, kai matau kylančius lėktuvus, visuomet apima didžiulis ilgesys ir nostalgija, nes va, galvoju, žmonės kažkur skrenda! Keliauja! Mato! Atranda! Ir tai yra taip nuostabu, kad sunku apsakyti, sekundei apima pavydas, toks baltas, kaip lėktuvo brėžiama juosta danguje. O aš šį rudenį Lietuvoj. Be atostogų užsieniuos. Keista kažkaip ir neįprasta, bet tokios jau gyvenimiškos aplinkybės susiklostė (visai ne liūdnos, beje, greitu metu papasakosiu).

Ir užtai, kad pati čia vietoje tūpčioju, o brolužis Vakaruose ir mama su sese jo aplankyti nuskridusios buvo, teko jas nuvežant ir pasiimant oro uoste pabuvoti (ir vėl ta nežmoniška nostalgija apima, na negaliu!), ir aš pati negalėjau patikėti, bet akis potvynis apsėmė sugrįžtančias pasitinkant, nors tik porą savaičių nesimatėm!

O kai kelionės nuotraukas kartu žiūrim, kai matuojuosi lauktuves gražiausias ir mieliausias, pasijuntu lyg pati po atostogų grįžusi.

Truputis negatyvizmo: mūsų šalis yra tikrai kažkokia bananų respublika, į čia neįmanoma normaliai siuntinio užsisakyti, viskas pašte dingsta! Nuo rugpjūčio vidurio laukiau savo nuostabios tibetietiškos malos – iš lotoso sėklų ir karneolio – bet spėk, ar gavau? Pozityvizmas – geri žmonės pardavėjai savo sąskaita dar karčiuką tokią pačią malą išsiuntė, tačiau šįsyk nebe į mūsų Lietuvėlę (mes nelabai pasitikim Jūsų pašto sistema, rašo), o brolužiui Vakaruosna, ir dabar sesė su mama man ją atvežė. Pati nesitikėjau, kad šitaip labai džiaugsiuosi ją gavusi: bučiuoju, myluoju, iš akių ir rankų nepaleidžiu…

O kai atsiglėbesčiavusi su šeimos narėmis grįžau namolio, pašto dėžutėje radau užsieniuos būnant jų siųstą atviruką:

Sutvėrimas

Ir citata iš Pradžios knygos kitoje pusėje apie tai, kad visa, ką Jis sutvėrė, buvo labai gera…

2 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams