Gediminas Navaitis: Psichologinė parama vaikui
Agresyvumas – būtina žmogaus savybė, padedanti įveikti kliūtis, išreikšti emocijas. Jo slopinimas riboja žmogaus galimybes, neigiamai veikia psichosomatinę būseną. Be to, slopinamas agresyvumas kartais pasireiškia ir destruktyviu elgesiu, todėl, teikiant psichologinę pagalbą agresyviam vaikui, negalima šios savybės pašalinti ar nuslopinti. Koreguoti dera tik nepriimtinus agresyvumo būdus.
Profesinė literatūra. Knyga sena, rašyta 1997m., aišku, problemos išlikusios, tik terminai truputį pakitę. Nieko pernelyg naujo nesužinojau, niekaip labai manęs knyga nepaveikė, tik skyrius apie neurolingvistinį programavimą erzino. NLP – sudėtingas mokslas, žiūrint mano akimis, ir kai nedidelėje knygelėje viename skyriuje bandoma perteikti kelis metodus, gaunasi kažkokia makalynė, mistika, terminų košė. Profesinę literatūrą skirstau į tokią, kurią verta įsigyti, ir į tą, kur džiaugiuosi, kad nepirkau, o tik iš bibliotekos pasiskolinau. Deja, ši Navaičio knyga patenka į antrąją kategoriją.
Vaiko praeitis egzistuoja jo dabartyje. Praeitis veikia jo mąstymą, emocijas ir elgesį. Jei anksčiau įgytas patyrimas buvo klaidingai suprastas bei įvertintas, jis kliudys teisingai elgtis.
Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 5.
Hits: 1
4 Komentarai
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Tai kad NLP ne mokslas, o pseudomokslas (nebent šneki apie Natural Language Processing 😉 ), pradedant nuo pavadinimo:
Nėra ten nei neuro-, nei lingvistikos, nei programavimo.
Gilbertai, apie neurolingvistinį programavimą Navaitis rašė (paminėjau visą terminą sakinyje, esančiame prieš sutrumpinimą). Tai man irgi pasirodė, kad nelabai mokslas, kažkokia ezoterika, ekstrasensais ir šamanais pakvipo, bet nesu niekada gilinusis į tai, nedrįsau iškart tokiom frazėm švaistytis.
Nuoširdžiai sakau: nekokia čia knyga. O „NLP“ tai visai nekvepia…
Ir aš nuoširdžiai 🙂