Gal labiau tiktų kovo vienuoliktai

2010-02-16

Nes prieš kelias dešimtis metų jie krito po tankais, gindami Seimą, dabar patys daužo parlamento langus. Nes pirma virkavo tremtyje, negalėdami grįžti Tėvynėn, dabar veržiasi emigruoti iš jos. Nes anksčiau patys pasmerkdavo save badmiriavimui ir šalčiui miškuose, kovodami už šalies nepriklausomybę, dabar sotesnis duonos kąsnis yra svarbiausias gyvenimo prioritetas ir velniop tokią laisvę, jei negali kumpio ant riekės užsidėti.

Štai radau tokio nepaprastai įdomaus tyrimo rezultatus – kaip pasikeitė Rytų Europos gyventojų požiūris per pastaruosius dvidešimt metų, kai pagaliau išsivadavome iš Sovietų Sąjungos. Ir ką gi matome – žmonės nusivylė demokratija ir kapitalizmu, labiausiai – mūsų senjorai (iš kitos pusės – dauguma respondentų sutinka, kad gyvenimas pagerėjo), beveik pusė apklaustų lietuvaičių sako, kad prie komunistų buvo geriau! Kaip ir galima nuspėti, taip teigiantys dažniausiai yra vyresnio amžiaus, mažiau išsilavinę ir ne miestų gyventojai.

Trispalvė

Ir prieiname prie man aktualiausio klausimo – kaip žmonės suvokia, iš kur ta laimė į jų gyvenimus turėtų įsilieti. Su teiginiu, jog sėkmė priklauso nuo išorinių veiksnių, nesutiko tik 40% lietuvaičių (palyginus su 68% amerikiečių, skamba prastai) – akivaizdu, jog dauguma tikisi, kad kažkokie stiprūs stebukladariai (rusai komunistai?) sutvarkys jų likimą, apibers turtais ir nušvies šypsena jų veidus. Vos 17% mūsų tautiečių, palyginus su 40% 1991 m., mano, jog turime siekti savo tikslų be valstybės įsikišimo, tai mažiausias skaičius tarp keturiolikos tirtų valstybių. Gražu? Linksma? Patriotiška?

Tarsi – štai, motule Lietuva, mes Tave išlaisvinome, iškovojome Tau nepriklausomybę, o dabar – būk gera – sočiai mus maitink atsidėkodama?

13 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams