Elizabeth Gilbert: Valgyk. Melskis. Mylėk

2010-06-19

Elizabeth Gilbert Valgyk. Melskis. MylėkKeliaudama jaučiuosi laiminga tarsi jauna motina, kuri džiaugiasi savo nepakenčiamu, pilvo dieglių kamuojamu, neramiu kūdikiu. Man nesvarbu, ką kelionė man iškrės. Aš ją dievinu, nes ji yra mano, nes ji – tokia pati kaip aš. Net jeigu ji (tarsi kūdikis) mane apvemtų, nė kiek nenusiminčiau.

Ši knyga, spėju, šiuo metu yra labai populiari – girdžiu apie ją kalbant draugų rate bei jogos persirengimo kambariuose, tačiau jos ėmiausi ne dėl to. Visų pirma, mane labai domina moterys, vienos keliaujančios Indijon. O kai jau pradėjau skaityt, negalėjau atsitraukt. Nereliai užkabino! Knygos autorė yra nepaprastai nuoširdi, atvira, sąžininga, drąsiai apnuoginanti širdį ir slapčiausias gyvenimo detales, o jos požiūris į pasaulį toks mielas ir savas…

Nieko neveikimo grožis yra italo bet kokio darbo tikslas, galutinis laimėjimas, su kuriuo kuo nuoširdžiausiai visi jį sveikina. Kuo subtiliau ir žavingiau jis gali nieko neveikti, tuo didesnis jo gyvenimo laimėjimas. Norint tai patirti nebūtinai reikia būti turtingam.

Pilna burna krimsdama iš puslapio į puslapį besiliejančias mintis nespėjau lankstyti pirštų skaičiuodama dalykus, kuriais esu panaši į šią rašytoją – dievinu itališką virtuvę, nieko neveikimo žavesį, keliones, tikiu dieviška jogos galia ir dar tas jos požiūris į vaikų neturėjimą…

Kai man sukako trisdešimt, labai nustebau, kad nenoriu vaikų. Trisdešimt penkerių vis dar nežinojau, ką galvosiu sulaukusi keturiasdešimties. Tačiau tuo tarpu gyvendama viena jaučiausi gerai. Buvau įsitikinusi, jog nepulsiu gimdyti vien todėl, kad vėliau nesigailėčiau jų neturinti. Nejaučiau didelio poreikio padovanoti pasauliui daugiau gyventojų. Suprantu, jog kai kurie žmonės dauginasi tik todėl, kad paskui nesigailėtų. Jie gimdo vaikus dėl įvairiausių priežasčių – jiems tiesiog įdomu stebėti gyvybę, rūpintis ja arba jie tai daro, nes neturi kitokio pasirinkimo, stengiasi išlaikyti partnerį, nori susilaukti palikuonių arba apskritai nieko ypatinga negalvoja. Priežastys gimdyti vaikus būna skirtingos ir nebūtinai savanaudiškos. Taip pat skirtingos ir nebūtinai savanaudiškos būna priežastys jų neturėti.

Tikrai negalėčiau drąsiai rekomenduoti kažkam šios knygos, nes žmonės ir jų poreikiai yra nepaprastai skirtingi. Tuo tarpu aš jos skaitymo dėka supratau keletą itin svarbių man dalykų, įsirašiau į savo esminę užrašinę galvoje porą puikių taisyklių, padėsiančių lengviau gyventi. Už tai esu dėkinga likimui, atsiuntusiam šią knygą į mano rankas būtent dabar.

Prisiminiau kadaise skaitytą dzen budistų mintį. Pasak jų, ąžuolas atsiranda veikiamas vienu metu dviejų jėgų. Žinoma, viskas prasideda nuo gilės, sėklos, kurioje glūdi pažadas ir potencialas. Iš jos užauga medis. Visi tai žino. Tačiau ne visi žino, kad kartu veikia ir kita jėga – būsimas medis, kuris taip nori gyventi, kad suskaldo gilę, ištraukia iš tuštumos ūglį, vadovauja evoliucijai, kai niekas virsta medžiu. Taigi – kaip teigia dzen budistai – pats ąžuolas sukuria gilę, iš kurios užauga.

344 tikri ir kartu stebuklingi puslapiai.

13 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams