Elgiuosi taip, kaip noriu jaustis: mažos veiksmingos apgaulės

2008-02-06

pretend.jpgVienas iš paprasčiausių psichologijos apibrėžimų teigia, kad tai yra mokslas apie žmogaus jausmus, mintis ir elgesį. Būtent tokia eiliškumo tvarka mes esame linkę aiškinti įvykius kalbėdami apie priežastis bei pasekmes. Na aš pasijutau blogai, pagalvojau, kad gal man čia kokia liga, ir nuėjau pas gydytoją. Jausmai lėmė mintis, o šios – elgesį. Įsivaizduok atvirkštinį variantą: tiesiog šiaip nuėjau pas gydytoją, jis man pasakė kažką, dėl ko aš pagalvojau, kad sergu, ir tada iš tiesų pajutau kūne kažkokius keistus skausmus. Gerai, kad laiku nuėjau pasitikrinti!

Iš tiesų žmogus per daug sudėtinga būtybė, kad galima būtų tiksliai įvardinti, kas yra ko priežastis. Norint būti laimingu, galima pradėt nuo bet ko: jausmų, minčių ar elgesio. Apie tai, kaip mūsų mąstymas įtakoja sėkmę gyvenime, jau esu kalbėjusi. Šiandien apie tai, kaip sąmoningai modifikuodami savo elgesį galim pakeisti savijautą.

Žmogaus kūnas yra mechanizmas, veikiantis smegenims perduodamų signalų ir jų grįžtamojo ryšio pagrindu. Mūsų oda pašiurpsta, kūno plaukeliai pasišiaušia, taip duodamas signalas, kad šalta. Tai suvokę sakome: oi, kaip vėsu, uždarykite langą. Na, odos reakcijų sąmoningai kontroliuoti taip greit neišmoksime, tačiau reguliuoti savijautą mažumėlę apgaudinėjant kūną savo naudai – kodėl gi ne?

Štai paprasčiausias triukas, labai efektyvus, dažnai jį naudoju įtampai sumažinti. Ką veikiame, kai esame visiškai atsipalaidavę? Žiovaujame. Nebūtinai dėl nuobodulio ar miego trūkumo, tačiau tai darome tik tuomet, kai baisiai kažkuo nesirūpiname. Ir štai atvirkštinė situacija: mūsų laukia svarbus pokalbis su šefu arba dėl naujo darbo, lemiamas egzaminas ar pirmas pasimatymas su svajonių persona. Dėl įtampos raumenys nenatūraliai susitraukę, dantys tvirčiau sukąsti, širdis tankiau plaka, pila prakaitas. Ir tada mes nusižiovaujam. Aaaa… Smegenys suklūsta – įtampos nebėra? Galima atleisti įtampos vadeles. Taip pat veikia gilus atodūsis. Na toks, koks būna, kai stresą kėlęs įvykis jau itin sėkmingai praėjęs. Ūūūūū… Žiovulys ir atodūsiai padeda kūnui atsipalaiduoti, ir taip mes pasiekiame geresnių rezultatų mums svarbių įvykių metu. Puiku! P.S. Jei žiovausi ne prieš, o svarbaus pokalbio su šefu metu, manęs dėl pasekmių nekaltink…

Kitam efektui esu girdėjusi nemažai pavyzdžių: kai negraži (net netvarkinga) mergina sulaukia stebėtinos vaikinų dėmesio dozės, ir žavios pavydžios konkurentės suka galvas: kaip jai tai pavyksta? Ogi keičiant elgesį. Vaikščiok kaip gražuolė, šnekėk kaip gražuolė, žvelk kaip gražuolė, ir aplinkiniai patikės, kad Tu tokia esi! Skamba kvailokai ir naiviai, bet keisčiausia yra tai, kad veikia! Aišku, paskui jau vaikinai pamatys, kad Tavo ir siela, ir širdis, ir visa kita yra gražu, bet pirminiam dėmesiui patraukti ypač svarbus yra elgesys. Lygiai taip pat elgesiu galima įtikinti žmones, kad pasitiki savim, nors taip ir toli gražu nėra. Tiesiog elkis kaip savim pasitikintis asmuo!

Žinoma, tam, kad įtikinamai suvaidintume pasirinktus vaidmenis, reikia pastangų ir pasiruošimo. Čia gali padėti saviįtaiga bei daug darbo prieš veidrodį. Gražūs, savimi pasitikintys, atsipalaidavę, laimingi žmonės laiko galvą aukštai, pečius nuleistus, nugarą tiesiai  (tačiau nesukelia dirbtinos raumenų įtampos), šypsosi akimis ir nebijo gestikuliuoti savo gražiomis rankomis. Paprasta. Ypač kai išmoksti ir įpranti. Kai kiti patiki, kad esi toks, kokio elgesį imituoji, pradeda su Tavim atitinkamai elgtis. Kitų elgesys įtakoja mūsų savijautą. Ir taip mes iš tiesų tampame tokiais, kokiais norime būti.

10 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams