Edgar Allan Poe: Auksinis vabalas

2014-08-09

Edgar Allan Poe Auksinis vabalasPavyzdžiui, principas vis inertiae yra, atrodo, tas pats tiek fizikoje, tiek ir metafizikoje. Teisingas jis yra, kai teigiama, kad norint suteikti judėjimą sunkiam kūnui reikia daugiau pastangų negu lengvam ir kad jo tolesnis judėjimo greitis yra proporcingas toms pastangoms, bet ne mažiau teisingas ir tada, kai tvirtinama, kad didesnis intelektas yra daug veržlesnis, atkaklesnis, išradingesnis negu silpnas, kuris sunkiau išjudinamas ir daugiau varžosi bei svyruoja darydamas pirmuosius žingsnius.

Kolega savo įrašu neseniai priminė, kad jau seniai noriu išbandyti Poe, nes kaipgi nežinoti, apie ką šitokia žymi klasika. Raudonosios mirties kaukė – labai jau storas rinkinys, todėl pabandymui pasiėmiau liesesnę knygą, kurioje sudėti tik populiariausi apsakymai. Negaliu sakyt, kad taip jau visai nepatiko, bet bent jau kol kas daugiau tikrai nesinori. Tikėjausi kažko stipresnio, galingesnio, labiau sukrečiančio, labiau sujaukiančio smegenis, tokio mindfuck’o, po kurio tam tikrą laiką negali atsigauti, bet negavau, tik smagius pasikutenimus, gotiškus pasivaidenimus ir kelias logines mįsles. Skaityti nesunku, bet po kurio laiko braidyti po drungnus vandenis pabosta.

Jau gali komentuoti, kaip nieko aš nesuprantu.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 7.

1 komentaras

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams