Dujos, troškintuvai ir pavasaris

2009-04-02

Prisiekiu, mane bando nužudyti!

Aš suprantu, kad aštuonioliką kartų per pusmetį važiuoti pas dujų meistrus, nes mašiniukas dujomis, na, tiesiog nevažiuoja, gali būti juos užknisantis dalykas, bet jau šitaip elgtis su jauna gležna mano gyvybe… Gi po eilinio pataisymo bei nuoširdaus pažado, kad Mazda (cituoju) skris kaip ant sparnų, ramiai pernakvojusi ryte kuriuosi, pradedu važiuot, ir staiga pšššššššš balti dūmai iš po kapoto kad ims šnypšti! Jetau, sustoju, užgesinu, atsidarau kapotą – ogi ten guminis dujų tiekimo vamzdelis (šlangutė iš tikrųjų, bet kaip lietuviškai?) maskatuojasi visas linksmas, nuo variklio atitrūkęs, toks šaltas šaltutėlis! Dujos, liekitės laisvai! Oi… šiaip ne taip buitiniais būdais jį pritaisius ir benzinu iki mylimiausiųjų meistrų nuvykus, pokštauja gudruoliai: oi, kaip mes čia pamiršom ją pritaisyt?! Pradedu svarstyti gesintuvo įsigijimo būtinybę…

Aišku, šitaip prasidėjusi diena negali tęstis niekaip kitaip, tik linksmai. Nuvažiuoju į Maximą, gi ten baisinės nuolaidos keptuvėms, kurių man dar baisiau reikia. Geras penkias minutes žiūrinėju, kilnoju, svarstau, nutariu pirkti sunkesnę ir brangesnę, vis viena juk tos nuolaidos… Kasoj man išmuša pilną kainą, bet tai suprantu tik susimokėjusi. Klausiu, kame reikalas, čia ne keptuvė, o troškintuvas, sako. Aiškinkitės informacijoj, aš nieko nežinau. Čia moterytė patikina, jog išsirinkau kuo troškintuviausią troškintuvą, bet sutinka priimti jį atgal. Pinigus grąžina, ir lipdukų neliepia atiduot! Užtatai vėl nueinu Maximon, ir nusiperku daiktą, ant kurio aiškiai lietuviškai parašyta – keptuvė. Ta, kur pigesnė buvo, kai iš dviejų rinkausi.

Dar labai daug sofų apžiūrėjau, nieko neišsirinkau, ir pavargau.

O taipogi smagus dalykas yra tas, kad jau ne tik kad galima, bet ir reikia važiuoti atsidarius stoglangį! Saulytė į pakaušį, vėjas kedena plaukus, ko ne pavasaris?!

9 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams