Didysis dalelių greitintuvas. Gyvenimas ant mirties slenksčio.

2008-09-10

apokalipse.jpg“…nors aukščiausias gyvenimo tikslas – išbūti nemirus – yra neįmanomas, jis vis tiek lieka aukščiausiu gyvenimo tikslu…” (Robert M. Pirsig)

Jovita sako: gali būt, jog ryt mus įtrauks juodoji skylė ir taip ateis pasaulio pabaiga.
Mama sako
:
o Tu net mašinos nespėjai nusipirkti.
Jovita sako
:
daug ko nespėjau padaryt, pavyzdžiui, vaikų neprigimdžiau.
Mama sako
:
vaikus įtrauks juodoji skylė, o mašiniuku būtum spėjus pasivažinėt.
Jovita dramatiškai taukšteli delnu sau per
kaktą.
Vakarykštės scenos prieš einant miegiuko pabaiga.

Jeigu Tu neapsimetinėji ir tikrai tikrai nieko negirdėjai apie šaunųjį greitintuvą, gali pasiskaityti apie jį oficialiame CERN’o puslapyje, Wiki angliškai, Wiki lietuviškai, galų gale 15 min. Arba gali nekreipt dėmesio, nes jei mes iš tiesų susinaikinsim, koks gi skirtumas?

Aktualūs egzistenciniai klausimai: ar norėtum žinoti, kada bus paskutinė Tavo gyvenimo diena? Ką veiktum iki jos? Kodėl negali taip gyventi dabar, jei iš tiesų kiekviena diena gali būti paskutinė?

Ką tik apsiašarojusi išsiunčiau brangiausiems žmonėms esemesus, dėl visa ko. Močiutei nerašiau, nes nenoriu gąsdinti garbaus amžiaus žmogaus savo apokaliptinėm nuotaikom.

Iš esmės, jei tikėčiau, kad tikrai tikrai šiandien sulauksime pasaulio pabaigos, greičiausiai nebūčiau važiavus į darbą per tą nenormalų kamštį. Visa bėda ir yra tame, kad išlieka tikimybė (visai nemaža, ko gero), jog šiandien nebus paskutinė mano gyvenimo diena, o nenuėjus į darbą turėčiau problemų vėliau, o tam “vėliau” atsitikti galimybių yra.

Vienas iš skiriamųjų bruožų tarp žmonijos ir kitų gyvūnų – mes planuojame ateitį. Taip ir laviruoji žmogus visą gyvenimą – stengiesi pabūti kuo laimingesnis, nes o kas jeigu kitos progos nebebus, bet visų pinigų bandai neišleisti, nes o kas jeigu dar vis dėlto gyvensi ir rytoj?

18 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams