David Lodge: Mintijimai

Visada, regis, maniau, kad sąmonė yra meno sritis, ypač literatūros, o labiausiai – romano. Vis dėlto sąmonė, suvokimas yra tai, apie ką yra dauguma romanų, juoba maniškių. Sąmonė yra mano duona. Galbūt todėl aš niekada nepastebėjau jokios jos, kaip reiškinio, problematikos. Sąmonė yra tiesiog aplinka, kurioje žmogus gyvena ir suvokia turįs asmeninę tapatybę. Problema yra tai, kaip ją pateikti, ypač skirtingais aš, nei pats esi. Ta prasme romanus galima vadinti minties eksperimentais. Sukuri žmones, sustatai į hipotetinės situacijas ir nusprendi, kaip jie reaguos.

Penkis šimtus puslapių siekiantis didžiulis romanas, kurį atsiversdavau kaip atsvarą mano skaitomiems negrožinės literatūros kūriniams. Paremtas dviejų tarpusavyje susijusių žmonių dienoraščiais, daug intarpų, nesusijusių su pagrindine tema – viena veikėjų yra rašytoja, vedanti kūrybinio rašymo seminarus ir romane pateikiami jos studentų darbai, dažnai detaliai aprašoma architektūra, gamtovaizdžiai, universiteto problemos, mokslinės konferencijos programa ir panašiai. Aš, tiesą sakant, nesuprantu, kam viso to reikia, atrodo – vien tam, kad knyga gautųsi ne įprastų trijų, o būtent solidžių penkių šimtų puslapių. Aš visuomet vertinu trumpus, taiklius ir nugludintus kūrinius. Taip, dievinu haiku.

Visgi šios knygos siužetas kažkuo užkabino, kad ryžausi ją perskaityti iki galo. Nagrinėjami žmonių tarpusavio santykiai, neištikimybės problema, taip pat įdomūs ir moksliniai pamintijimai sąmonės tematika. Bet didelio įspūdžio tikrai nepaliko.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 7.

Hits: 0