Darganos krito
O kaip aš galiu susikaupti, kai ant šviežių skardinių stogų virš mano galvos šoka tūkstančiai gražuolių dievų, apie ką aš daugiau galiu svajoti, jei ne apie ryškiai apvedžiotas jų akis, ir varpeliais tilindžiuojančias čiurnas, ir tobulai apvalūs kulnai švelniai tuksena į kasdienybę. Kiti vadina tai lietumi, kiti vadina tai vienatve. Plonyčiai šydai ant veidų, kiti vadina tai rudeniu, kiti vadina miglomis, kiti kosminiu liūdesiu, kiti vėl rudeniu.
O mano kantrusis skausme, lygiai nudegęs saulėje (vėjyje?), ką aš galiu Tau pasakyti, kai tari man Laba diena po dviejų valandų, praleistų kartu lankstantis tiems patiems dievams, kai aš jau gražiom pynėm varstau savo batų raištelius, kai jau metas atsisveikinti, ką Tau atsakyti? Kad visuomet slapčiom tikiu, jog esi man siųstas nuo Adrijos jūros, kaip baltas balandis, kaip Visatos ženklas, kaip visur esantis ateiviškas brolis? Aš tik šypsausi nušvitusio Sidhartos veidu, lyg palaimingai žinočiau, kad viskas tikrai bus gerai, ir šį rudenį, ir šį liūdesį ištversim, miglas išsklaidysim, nes čiurnos skamba, kulnai tuksena, tai dievai, mylimasis. Nesirūpink.
Hits: 1
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Netrumpai galvojau, ar palikti šį komentarą, bet jau senokai baisiai knieti paklausti, kas Tau atsitiko? Tiesiog atrodai tokia kitokia.
Skaitant tinklaraštį atrodo, kad permainų pradžią sukėlė kažkoks konkretus įvykis, bet gal jau nusiinterpretatavau 🙂
gal meile?
anda, o kada Tu numanai įvykus tą permainų pradžią? Ir kiek laiko jau skaitai mano tinklaraštį?
Jovita, skaitau Tavo tinklaraštį praktiškai nuo pat jo sukūrimo 🙂 O pirmam komentare esantis klausimas pirmą kartą kilo birželio pirmoje pusėje.
Ar Tavo klausimas reiškia, kad visgi praspėjau?
Ne, klausimas reiškia, kad ir kiti mieli skaitytojai bei komentatoriai (Salomėja, ezerosala) yra pastebėję ir užsiminę apie nuspėjamus pokyčius mano gyvenime, tai man tiesiog smagu žinoti, kad yra taip jautriai mane jaučiančių žmonių.
Iš tiesų tam tikri pakankamai stiprūs vidiniai perkeitimai manyje įvyko liepą, nuo tada ėmiau daug ką matyti kitaip, išsikėliau sau kitokius uždavinius ir panašiai. Tie dalykai pakankamai jautrūs ir subtilūs, todėl viešojoje erdvėje esu linkusi apie juos kalbėti užuominomis, kad suprastų ir pajaustų tie, kam rūpi ir reikia, o ne tie, kurie kabutėse mane vadina dvasiška ir siūlo vaišintis narkotinėmis medžiagomis.
bbzn, meilė iš mano gyvenimo niekur nedingo 😉
Aš išjaučiau irgi šį bei tą, tačiau nenorėjau klausti, nes na… na… kartais nereikia žodžių
🙂
Grazu. Labai labai.
dziugu uz tave:)
Hmm… sveikinu :)))