Dan Kindlon, Michael Thompson: Augant Kainui
Tyrėjai padarė išvadą, kad vaikai (šiuo atveju berniukai), kuriuos labiau trikdo emocinės reakcijos, stengiasi jų išvengti. Kitaip tariant, berniukai, kuriems sunkiai sekasi valdyti savo pačių emocijas, gali būti dažniau linkę nekreipti dėmesio į kitų žmonių skausmą.
Kai kaimynė pasiūlė perskaityti šią knygą, iš pradžių buvau nusiteikusi mažumėlę skeptiškai – esu už lyčių lygybę, ir man atrodė, kad vaikų psichologija yra tiesiog vaikų psichologija – kodėl reikėtų skirstyti pagal lytį? Kuo mergaitės kitokios? Ar jų jausmų pasaulio nereikia apsaugoti, ar reikia saugoti kažkaip kitaip? Tačiau autoriai (vyrai, beje), kalba iškalbingais statistikos faktais: pavyzdžiui, iš už tyčines žmogžudystes sulaikytų paauglių 93 procentus sudaro vaikinai, už smurtinius nusikaltimus – 85 procentus vaikinai, pagal pavykusių savižudybių skaičių berniukai taip pat gerokai lenkia mergaites. Vadinasi, kažkas visgi yra su jais kitaip…
Kai suaugusieji griebiasi tokių prievartinių, jėga pagrįstų drausminimo priemonių, daug labiau tikėtina, kad net ir visai maži berniukai į jas reaguos agresyviai, siekdami atsikeršyti. Tėvams gali pasirodyti, kad kai vaikas nustoja bjauriai elgtis, problema išsprendžiama, tačiau jei vaikas jausis nepelnytai nuskriaustas ar pažemintas, jis kentės tol, kol atsikratys neigiamų jausmų. Tam gali prireikti kelių valandų, dienų ar daug ilgesnio laiko tarpo. Griežtos bausmės ilgainiui palieka vis gilesnius pėdsakus. Tai primena ginklavimosi varžybas, kai kiekvienas priešininkas stengiasi įsigyti galingesnių ginklų.
Nepatiko, kad didžioji dalis knygos yra skiriama įrodinėjimui, kad problemos su berniukų auklėjimu egzistuoja, pasakojama, kaip tai vyksta ir plačiai aprašoma. Įpusėjus jau galvojau, gal iš viso nebus prieita prie kažkokių patarimų, bet radau juos pačioje knygos pabaigoje. Aišku, žmogui, kuriam niekada neteko būti berniuku, svarbu suprasti, kaip jis jaučiasi, keletą neblogų įžvalgų radau – tokių dalykų, apie kuriuos nebuvau susimąsčiusi. Bet man atrodo, kad problemų sprendimo dalis turėtų būti platesnė ir išsamesnė, nei jų aprašymo. O šiaip įspūdis neblogas, rekomenduoju knygą tiek tėvams, tiek pedagogams.
Agresyviai berniukai dažniau elgiasi stengdamiesi apsiginti, o ne užpulti ar užgrobti. Agresyvus berniukų elgesys dažniausiai būna reakcija į įsivaizduojamą grėsmę, apėmusį įtūžį ar nusivylimą. Smurtaujantys berniukai, skirtingai nei kai kurie žmonės mano, nėra testosterono valdomi siaubūnai, o tik pažeidžiami, psichologiškai į kampą įsprausti žmonės, bandantys apsisaugoti agresyviu elgesiu.
Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.
Hits: 0