Charles Baudelaire: Intymūs dienoraščiai

2010-04-21

Charles Baudelaire Intymūs dienoraščiaiPasitaiko tokių dvasios būsenų, beveik antgamtiškų, kai visa gyvenimo gelmė atsiskleidžia visai įprastam reginy, atsiveriančiam mūsų akims. Jis tampa tos akimirkos simboliu.

Nedidelė knygelė, įdomi savo forma. Tai net ne dienoraščiai, kaip sufleruoja pavadinimas, o minčių ir idėjų nuotrupos, rašytos ant atskirų popierėlių ir vėliau sudėliotos į vieną rinkinį. Vien dėl to smalsu skaityti, kad kitaip.

Darbas – progresyvi ir kaupianti galia, kuri nelyg kapitalas prideda procentų ir prie sugebėjimų, ir prie rezultatų.

Kaip ir visuomet, skaitant devyniolikto amžiaus literatūrą, mane apima keistas jausmas, kad laikai visiškai nepasikeitė, žmonių mąstymas ir matymas liko tokie pat. Aišku, kai skaitai užsienio autorius… Kai pavartai tų laikų tautiečių kūrybą, apima dar keistesnis jausmas, kad mūsuose tuomet buvo viduramžiai.

Nuo pat vaikystės – vienatvės jausmas. Šeimoje ir ypač tarp draugų – amžinai vienišos lemties jausmas.
Tačiau labai stiprus gyvenimo ir malonumų geismas.

Jei nori susipažinti su daugiau knygos ištraukų – spausk čia. O puslapių knygelėje 127.

Tik trys būtybės vertos pagarbos: kunigas, karys, poetas. Žinoti, žudyti ir kurti.
Visi kiti moka duoklę ir eina lažą, sukurti arklidei, kitaip sakant, turi vadinamąsias profesijas.

2 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams