Arba Tailande, kitaip, šiuolaikiškai tariant. Nes jei jau visokie karaliai ir bžeskai gali, kuo aš prastesnė?
Jei rimtai, tai ne dėl pastarųjų savaičių įvykių šia šalimi susidomėjau. Pernai kovą atostogaujant Kanaruose teko lankytis viename žinomiausių pasaulio zoologijos sode Loro parke bei pačioje nuostabiausioje, kokioje teko būti, vandens pramogų oazėje – Siamo parke. Abi šios vietos priklauso [...]
Tik jau prašau jokiais būdais nepagalvoti, kad aš paprašiau su šiomis mergaitėmis nusifotografuoti. Mano įsivaizduojamas žvaigždės statusas to neleistų. Bet šis statusas buvo patvirtintas ir maloniai paglostytas, kai mergaitės pačios pribėgo prie manęs, paklausė, ar galėtų mane nufotografuoti. Kai pasiūliau joms pačioms stotis ir pozuoti šalia, prasidėjo stumdymaisi ir prasivardžiavimai, nes kiekviena norėjo fotografuotis su [...]
Pigu, nuvalkiota ir atsibodę, ar didinga, šilta ir neapsakomai žavu? Kiekvienam savo, žinoma.
Kadangi į Egiptą vežiausi keturias knygas apie jo senovės gyventojus, buvo nepaprastai miela savo kojelėmis pamindžioti tą žemę, kurioje gyveno, kūrė ir svajojo mano herojai. Kadangi šiluma kaulų nelaužo, mielai iš iškeičiau tris laipsnius šilumos į trisdešimt tris.
O kai žmonės išgirsta, kad beveik [...]
ir tikisi, kad grįžus lietuviškoje žiniasklaidoje ras bent trupinėliu mažiau didvyrio Drąsiaus…
Mane nusipirko per išpardavimą rugpjūčio vidury, tačiau saulėtų dienų spindesiu pakankamai spėjau pasidžiaugti, juolab kad ir rugsėjį, prie manęs priderinus baltas kojinaites iki kelių, oras drąsiai leido dulkėtais miesto šaligatviais plaikstytis. Kabėjau išdidi garbingiausioj spintos vietoj, ir žinojau, kad kai tik sutaps du lemtingi faktoriai – giedrybė su dvidešimt kažkeliais laipsniais bei saulėta šeimininkės nuotaika [...]
Potencialiems darbdaviams ėmus grėsmingai kėsintis į mano fantastišką laisvalaikį, susikraunu mažytį lagaminėlį ir sprunku pajūrin. Dargi netikėtai užsuku į Vėžaičius, mat pakelės žemėlapy randu prie šio miesteliuko nupieštą dvarą. Vietiniai perklausia: ką tokį, barą?, – kai teiraujuosi, kur jį rasti. Tai taip iki galo ir nesuprantu, ar čia tai, ką pagal planą turėjau [...]
Kai Andrius taip akiplėšiškai mėto konkursinius klausimus, negaliu tylėti, o kai reikia išrinkti vienut vienutėlę nuotrauką, susijusią su jūra… imu trepsenti kojomis iš nevilties, nes tai NEĮMANOMA!!!
Nuo kūdikystės esu beprotiškai stipriai įsimylėjusi tą nerimastingą vandens telkinį, kaskart braidžiodama putomis kalbuosi su juo, kaip pamišėlė, ten viską išsipasakoju ir paprašau, ko reikia, kad galėčiau toliau laimingai [...]
Kai įsibėgėjant rugpjūčiui pamatau porceliano spalvos odą, mintyse nesąmoningai priskiriu jos savininką arba ligoniams, arba darboholikams, ką praktiškai taipogi manau esant nesveikumu, nes jei žmogus net savaitgalį negali ištrūkti į kokį nors sodą ar pajūrį, tai kam apskritai dirbti? Žinau, žinau, kai kurie žmonės iš viso nepakenčia degintis, kiti šventai tiki, kad balta oda – [...]
O ką aš? Nieko! Neprieštarauju niekad nesibaigiančioms atostogoms, nepriekaištauju, nesiskundžiu. Temsta čia, Neringoj, vėlai, ir vaikščiot sutemus nebaisu, tai ir vaikštau. Nuo marių iki jūros ir atgal, per kopas, smėlynus, pušynus, po paukščiais, šalia vėjo. Daug skaitau, svajoju, miegu ir skaniai vakarieniauju. Prasilenkiu petys petin su mėgstamais dainininkais, ir mintyse jų sukurtas melodijas niūniuoju, ir [...]
Kai į Vakarų Europą ne skrendama, o važiuojama, visuomet iškyla kankinančiai ilgos ir nepatogios kelionės per Lenkiją vaizdinys. Siauri duobėti keliai, pilni vilkikų, greitį ribojantys miesteliukai kas kelis kilometrus… Bet kai susikaupi ir į Lenkiją pažiūri ne kaip į didelę kliūtį kelyje, o į kelionės tikslą, gali pamatyt įdomių dalykų, pavyzdžiui:
• Aukščiausius Lenkijos viadukus Stańczykuose, pastatytus [...]
