Savaitgalius perkėlus sodybėlėn, vasaros pabaigoje susizgribau, jog šiemet dar prie Baltijos jūros nesu buvusi. Teko imtis šios neteisybės ištaisymo, juolab kad ir popierines vestuvių metines dera kažkaip paminėti. Ir štai gi ką ten radau:
Visų šauniausia patirtis buvo panirti į juodas Baltijos bangas laikrodžiams mušant vidurnakčius ir klykauti basomis lakstant ant šaltutėlio smėlio, nes kažkaip raganiškai [...]
Ir jei neišvengiamai kiekviena kelionė palieka tam tikrą pėdsaką mūsų patirtyse, perkeičia kažką bent kiekybiškai – platesnio akiračio ar gausesnių žinių prasme, kai kurios kelionės yra kokybinių transformacijų milžinės (ir palaimintas tas, kuris į jas pakviečiamas, pasakytų Kai Kas). Pakeičia gyvenimo tiesės kryptį, atsako į klausimus, dovanoja aiškumą, apiberia stebuklais, padeda tašką.
Netgi kalbėti apie tai [...]
Vienas mėgstamiausių, jaukiausių, šilčiausių, labiausiai turistų supopsintų ir benamių nugulinėtų miestų. Ir mano nugulinėtas. Nes tie jo nuožulnūs sodai, nes tos jo drėgnos upės pakrantės, pievos ir pavėsiai. Nes Prahon aš nuolat atvykstu neišsimiegojusi, ir miesto grindinys, bažnyčios, minios, ginkluotos fotoaparatais, ir makdonaldų tualetai praplaukia mano sąmonės paviršiumi kaip taikus siurrealistinis sapnas, nuaidi kaip bokšto [...]
Po desperatiškų bandymų įsprausti savo dvasinių lūžių potyrius į konkrečias fizines vietas ar susieti juos su jokiais būdais neatsitiktiniais įvykiais bei žmonėmis aš vėl lieku stovėti nuleistomis rankomis prieš tobulai tuščią kelią, be informacinių rodyklių, be greičio apribojimų, be įspėjamųjų ženklų, be šviesoforų ir nuorodų, kieno šalutinis. Klaikiai vieniši mes trys: aš, mano transporto priemonė [...]
Apsvaigau, nuvargau kaip bitė po darbo dienos, prisiaikčiojau ir prisilinkčiojau, esu nepaprastai laiminga! Skrydis buvo ilgas – kaip ir žadėjau – trylika valandų. Lygiai. Nes kelias valandas praleidome Chimkente, Kazachstane, neišlipdami iš lėktuvo. Kai jis nusileido prisipildyt degalų, vienam vyriškiui pasidarė žiauriai blogai su širdimi, jam iškvietė greitąją, kuri atvažiavo po dvidešimties minučių (!), bet [...]
Tai sakai, nori įspūdžių, ane? Na, pabandom.
Visų pirma turiu prisipažinti, kad važiavau nesitikėdama labai didelio kontrasto nuo arabų kraštų. Nes komentarai internete sakė, kad ten žmonės irgi laimingi ir kad viskas labai pigu. Tai lygiai tą patį Tunise ar Egipte galima stebėti – nesvarbu, kokiuose lūšnynuose jie begyventų ir kaip labai basi jų vaikai belakstytų, [...]
O Tailande įspūdžių buvo tiek, kad kasdien prieš miegiuką prirašydavau po keletą lapų dienoraščio. Popieriuje. O dabar – kai grįžau – jau ir nebežinau, kaip viską apibendrinti. Todėl gal pradžiai pabandysiu parodyti, kokia spalva vyrauja šioje karalystėje:
Aišku?
Arba Tailande, kitaip, šiuolaikiškai tariant. Nes jei jau visokie karaliai ir bžeskai gali, kuo aš prastesnė?
Jei rimtai, tai ne dėl pastarųjų savaičių įvykių šia šalimi susidomėjau. Pernai kovą atostogaujant Kanaruose teko lankytis viename žinomiausių pasaulio zoologijos sode Loro parke bei pačioje nuostabiausioje, kokioje teko būti, vandens pramogų oazėje – Siamo parke. Abi šios vietos priklauso [...]
