Apsvaigau, nuvargau kaip bitė po darbo dienos, prisiaikčiojau ir prisilinkčiojau, esu nepaprastai laiminga! Skrydis buvo ilgas – kaip ir žadėjau – trylika valandų. Lygiai. Nes kelias valandas praleidome Chimkente, Kazachstane, neišlipdami iš lėktuvo. Kai jis nusileido prisipildyt degalų, vienam vyriškiui pasidarė žiauriai blogai su širdimi, jam iškvietė greitąją, kuri atvažiavo po dvidešimties minučių (!), bet [...]
Tai sakai, nori įspūdžių, ane? Na, pabandom.
Visų pirma turiu prisipažinti, kad važiavau nesitikėdama labai didelio kontrasto nuo arabų kraštų. Nes komentarai internete sakė, kad ten žmonės irgi laimingi ir kad viskas labai pigu. Tai lygiai tą patį Tunise ar Egipte galima stebėti – nesvarbu, kokiuose lūšnynuose jie begyventų ir kaip labai basi jų vaikai belakstytų, [...]
O Tailande įspūdžių buvo tiek, kad kasdien prieš miegiuką prirašydavau po keletą lapų dienoraščio. Popieriuje. O dabar – kai grįžau – jau ir nebežinau, kaip viską apibendrinti. Todėl gal pradžiai pabandysiu parodyti, kokia spalva vyrauja šioje karalystėje:
Aišku?
Arba Tailande, kitaip, šiuolaikiškai tariant. Nes jei jau visokie karaliai ir bžeskai gali, kuo aš prastesnė?
Jei rimtai, tai ne dėl pastarųjų savaičių įvykių šia šalimi susidomėjau. Pernai kovą atostogaujant Kanaruose teko lankytis viename žinomiausių pasaulio zoologijos sode Loro parke bei pačioje nuostabiausioje, kokioje teko būti, vandens pramogų oazėje – Siamo parke. Abi šios vietos priklauso [...]
Tik jau prašau jokiais būdais nepagalvoti, kad aš paprašiau su šiomis mergaitėmis nusifotografuoti. Mano įsivaizduojamas žvaigždės statusas to neleistų. Bet šis statusas buvo patvirtintas ir maloniai paglostytas, kai mergaitės pačios pribėgo prie manęs, paklausė, ar galėtų mane nufotografuoti. Kai pasiūliau joms pačioms stotis ir pozuoti šalia, prasidėjo stumdymaisi ir prasivardžiavimai, nes kiekviena norėjo fotografuotis su [...]
Pigu, nuvalkiota ir atsibodę, ar didinga, šilta ir neapsakomai žavu? Kiekvienam savo, žinoma.
Kadangi į Egiptą vežiausi keturias knygas apie jo senovės gyventojus, buvo nepaprastai miela savo kojelėmis pamindžioti tą žemę, kurioje gyveno, kūrė ir svajojo mano herojai. Kadangi šiluma kaulų nelaužo, mielai iš iškeičiau tris laipsnius šilumos į trisdešimt tris.
O kai žmonės išgirsta, kad beveik [...]
ir tikisi, kad grįžus lietuviškoje žiniasklaidoje ras bent trupinėliu mažiau didvyrio Drąsiaus…
Mane nusipirko per išpardavimą rugpjūčio vidury, tačiau saulėtų dienų spindesiu pakankamai spėjau pasidžiaugti, juolab kad ir rugsėjį, prie manęs priderinus baltas kojinaites iki kelių, oras drąsiai leido dulkėtais miesto šaligatviais plaikstytis. Kabėjau išdidi garbingiausioj spintos vietoj, ir žinojau, kad kai tik sutaps du lemtingi faktoriai – giedrybė su dvidešimt kažkeliais laipsniais bei saulėta šeimininkės nuotaika [...]
Potencialiems darbdaviams ėmus grėsmingai kėsintis į mano fantastišką laisvalaikį, susikraunu mažytį lagaminėlį ir sprunku pajūrin. Dargi netikėtai užsuku į Vėžaičius, mat pakelės žemėlapy randu prie šio miesteliuko nupieštą dvarą. Vietiniai perklausia: ką tokį, barą?, – kai teiraujuosi, kur jį rasti. Tai taip iki galo ir nesuprantu, ar čia tai, ką pagal planą turėjau [...]
Kai Andrius taip akiplėšiškai mėto konkursinius klausimus, negaliu tylėti, o kai reikia išrinkti vienut vienutėlę nuotrauką, susijusią su jūra… imu trepsenti kojomis iš nevilties, nes tai NEĮMANOMA!!!
Nuo kūdikystės esu beprotiškai stipriai įsimylėjusi tą nerimastingą vandens telkinį, kaskart braidžiodama putomis kalbuosi su juo, kaip pamišėlė, ten viską išsipasakoju ir paprašau, ko reikia, kad galėčiau toliau laimingai [...]
