Šiuolaikiniame industriniame Vakarų pasaulyje, iš kurio atvykau, žmogus, su kuriuo nusprendi susituokti, yra galbūt vienintelis akivaizdžiausias tavo asmenybės atspindys. Sutuoktinis tampa veidrodžiu, atspindinčiu pasauliui tavo emocinę individualybę. Sutuoktinio pasirinkimas – labai asmeniškas dalykas, jis aiškiai parodo kitiems, kas esi iš tikrųjų. Tad jei bet kurios šiuolaikinės vakarietės moters pasiteirausite, kaip ir kada ji susipažino su [...]
Pacientai eina į psichoterapiją siekdami palengvinti kančias. Šis palengvėjimas (o dažnai ir jį lydintys asmenybės pokyčiai) sudaro pirminę naudą – psichoterapijos prasmę. Tačiau dažnai pacientas gauna didelį pasitenkinimą iš pačios psichoterapijos. Jam gali patikti nuolatinis nesibaigiantis rūpestis, dėmesys kiekvienai jo minčiai, raminantis visagalio, saugančio psichoterapeuto buvimas, laikina neveiklos būsena, kai nereikia priimti jokių svarbių sprendimų. [...]
Ją apgaubė tyla, ji jautėsi rami, patenkinta, o adata švelniai kabino šilką, rinko draugėn šilkines klostes ir iš lengvo tvirtino jas prie diržo. Taip bangos vasaros dieną suplūsta, iškilusios netenka pusiausvyros ir dūžta, suplūsta ir dūžta, ir rodos, visas pasaulis sako: „Štai ir viskas“, – vis garsiau ir garsiau, kol net širdis kūne, išsitiesusiame saulės [...]
Šiaip gyvenam mes visai smagiai. Vakarais einame kur nors pasėdėti sykiu (ir alui, cigaretėms bei picoms išleidžiame gausybę pinigų), bet kartais Teofilis apsimeta, kad labai nori Pasiganyti Pats, tada aš apsimetu, kad suraukiu antakius – paskui jis įrodo, kodėl tai neapsakomai būtina, ir iškovojęs pergalę išeina. Žinot, mano praktika byloja, jog vyrai dažniausiai tik apsimeta, [...]
Man norėjosi ištrūkti į lauką, nueiti švelnioj prieblandoj iki parko, bet kaskart, vos pakilęs eiti, vėl būdavau įtrauktas į kokį karštą ir aršų ginčą, kuris tarsi virvėmis pririšdavo mane prie kėdės. Galbūt tuo metu atsitiktinis praeivis žiūrėjo iš tamsėjančios gatvės į geltonus mūsų langus ir svarstė, kokios žmonių paslaptys už jų slypi. Ir aš drauge [...]
Tačiau vieną kartą mes kone susibarėm. Jis pasakė, kad maloniausia praleisti karštą vasaros dieną, kai guli ant viržių vidury lauko nuo ryto iki vakaro ir aplinkui gėlėse mieguistai dūzgia bitės, o aukštai virš galvos čiulba vieversėliai ir visą laiką ryškiai šviečia saulė, ir tvaska mėlynas giedras dangus. Toks jo dangiškosios laimės idealas. O manasis: suptis [...]
Kaip ir didumai jos kartos merginų, jai nuo mažens buvo kalama į galvą, jog santuoka ir motinystė – pati gražiausia moters dalia: „Ištekėsi, susilauksi daug vaikučių ir gyvensi laiminga ir patenkinta“. Tačiau aplink ji nematė nė vieno šeimyninės laimės pavydžio, netgi jos tėvai nebuvo laimingi, gyveno drauge, nors toli gražu ne taip romantiškai kaip kino [...]
Jis tikėjosi sėkmingos karjeros, troško, kad tėvai juo didžiuotųsi, geidė vienu metu miegoti su daugiau nei viena moterimi, bet ar pavyks visa tai suderinti? Jis norėjo būti aprašinėjamas žurnalų straipsniuose ir vylėsi, kad vieną gražią dieną išvys ten savo darbo retrospektyvą, nors dar gerai nežinojo, koks iš tiesų bus tas jo darbas. Jis troško gyventi [...]
Knygoje visą laiką kalbėsiu apie į laimę vedančias aplinkybes. Bet kokios tos „aplinkybės, kurios veda į kančią“ ir trukdo mūsų laimei? Du tokie laimės trukdžiai – mitas apie „daugiau“ ir mitas apie „būsiu laimingas, kai“ mūsų kultūroje yra tokie išplitę, kad ant jų užkibę beveik visi.
Savo tinklaraštį pavadinau Laimės paieškomis, nes man atrodo, kad šis [...]
Klausydamasis pirmųjų mišių, Levinas mėgino atgaivinti savo širdyje jaunystės atsiminimus, sužadinti tą stiprų religinį jausmą, kurį jis pergyveno būdamas šešiolikos septyniolikos metų. Bet tuojau įsitikino, kad tai jam visiškai neįmanoma. Jisai bandė į visa tai žiūrėti kaip į nesvarbų, tuščią paprotį, tokį kaip paprotys daryti vizitus; tačiau pajuto, kad nė šito nieku būdu negali padaryti. [...]
