Skaitau, girdžiu, matau, kaip skirtingai žmonės reaguoja tapę bedarbiais. Vienus, dažniausiai tuos, kurių gyvenime darbas užėmė pakankamai rimtą laiko ir svarbos dalį, ištinka šokas. Jie nebežino ką veikti su atsiradusia begale laisvo laiko ir svaiginančiu nežinomybės pojūčiu. Save įprasmindami darbe, būna pamiršę, kiek visko nuostabaus vyksta aplink. Arba galvoja, kad tas nuostabumas kainuoja beprotiškus pinigus, [...]
Paskui jis persigalvojo ir suprato, kad čia ypač diskutuotinas klausimas, bet mano minčių sniego kamuolys jau buvo spėjęs įsibėgėti ir dabar privalau viską užrašyti, ką galvoju. Nes užsiplieskiu kaskart, su šia tema susidūrusi.
Darbingo amžiaus žmogus, neturintis darbo. Kokios asociacijos kyla? Anksčiau, kai darbo jėgos paklausa buvo didžiulė, būtum atsakęs – tinginys. Dabar, kai visi graudžiai [...]
Visų pirma turėjau atvykti į tam tikrą renginį – supažindinimą su Lietuvos darbo biržos teikiamomis paslaugomis. Iš esmės tai buvo jų internetinės svetainės pristatymas skaidrėmis, nieko daugiau. Bet kadangi www.ldb.lt nuodugniai išsityrinėjusi nebuvau, likau maloniai nustebinta, kad, tarkim, galiu save vadinti talentu ir užsiregistruoti į talentų banką, nes – koks neįtikėtinas puikumas – atitinku tris [...]
Šiais sunkiais krizės ir bedarbystės laikais aktualu žinoti, kad darbo birža nėra tik beviltiškų žmonių susibūrimo vieta (Justas Twitteryje stebėjosi, kad žmonės čionai nuosavais automobiliais atvažiuoja – maždaug kaip jie, degradai, drįsta!). Tai gal nuo to ir pradėsiu, kad parkavimas prie įstaigos mokamas (kalbu apie laikinąją sostinę), visi du litai už valandą ir, perspėju, niekada [...]
Užsitempiu pačias raudoniausias pėdkelnes, įsiaunu aukščiausius aukštakulnius, ant blakstienų užtepu trigubą sluoksnį tušo. Paties juodžiausio. Plevesuoja suknytė. Važiuodama visa gerkle traukiu pačias nuoširdžiausias Beirut dainas, sukeliu dvi avarines situacijas. Kažkokia pasimetusi gal? Pirmas dalykas darbe įsijungus kompą – graudus ir truputį išdykėliškas atsisveikinimo laiškas bendradarbiams. Šiandien paskutinė mano darbo diena.
Visąlaik pavydėjau žmonėms paskutinės dienos. Vėliau [...]
Vis dažniau pagaunu save svarstant, kad ne mane ištiko krizė, o aš ištikau ją. Užtikau ir išsišaipiau. Užpaišiau kreidelėmis ant sutrūkinėjusių šaligatvio plytelių ir nuplėšiau su pernykščiais tapetais nuo betoninių blokų. Dabar yra gėlės ir spalvos. Ir svajos apie visus šauniuosius dalykus, kuriuos veiksiu būdama bedarbė. Reikia pradėti užsirašinėti, kad neužmirščiau. Visų pirma planuoju rožine [...]
Apie tai svajojau pusantrų metų. Laukiau, ruošiausi, planavau. Ir pagaliau vakar tai įvyko. Po poros mėnesių man ne tik nebereiks eiti į šitą darbą, man dar ir sumokės, kad išeičiau! Tai nereiškia, kad taip pakankamai labai juos užknisau. Tiesiog eilinį kartą naudojamas žodis krizė, etatų mažinimas ir panašiai. Gerbdami mano nuostabias darbo teisės žinias jie [...]
Aplinkui visi keičia darbus. Artimieji ir pažįstami. Namie, darbe ir blogosferoj. O man taip dreba iš ilgesio širdis, net ir rankos virpa, nes maloniai saldus balto pavydo kamuolys pošonkaulinėj erdvėj ritinėjasi. Ir purto mane. Labai džiaugiuosi už juos. Tas jausmas, kai pasakai, kad išeini iš darbo, man prilygsta euforijai, kurią patiri šviežiai įsimylėjus. Trapu, nes [...]
