Carole Radziwill: Tai, kas išlieka

2018-08-07

Carole Radziwill Tai, kas išliekaNiekada nežinai, kada nutiks toks įvykis, kuris pakeis tavo gyvenimą. Tikiesi, kad jį lydės fanfaros, kaip vestuves ar gimimą, o ima ir nutinka pačiomis įprasčiausiomis aplinkybėmis. Romėnų likimo deivė Fortūna spragteli pirščiukais ir perjungia kanalą. Sėdėjau ant kėdės, skaičiau, rengiausi vienai mirčiai, ir tada – spragt. Tyliai. Ar kilo triukšmas? Visada maniau, kad tragedija turi garsą. Buvau įsitikinusi, jog turėtum ką nors išgirsti.

Autobiografija, pristatoma labai intriguojančiai: kaip LDK kunigaikščiai Radvilos susiję su JAV Kenedžiais, ir kaip paprastai mergaitei iš mažo miestelio pavyko papulti į jų draugiją. Iš tiesų knygoje Radvilos vadinamos lenkais, ir meilės bei gyvenimo istorijai skiriama ne tiek jau ir daug vietos. Iš esmės tai pasakojimas apie tai, ką tenka išgyventi žmogui, kurio artimasis suserga vėžiu ir nuo jo miršta.

Galiausiai išlieka tik gyvenimo istorija. Juk tai ir yra vienintelis dalykas, kurį kiekvienas iš mūsų tikrai turime. Vieni žmonės rašo, kad paaiškintų savo gyvenimą, kiti – kad ištrūktų iš jo. Aš rašau iš dalies verčiama neįveikiamo įpročio organizuoti, įvesti tvarką. O iš dalies dėl to, kad mūsų istorija yra viskas, kas liko iš mūsų bendro gyvenimo, aš bijau ir ją prarasti. Bet tai tik viena iš mano gyvenimo istorijų, ne viso gyvenimo istorija. Kas gi, po galais, ją visą galėtų papasakoti?

Tragiška istorija, kasdien nutinkanti milijonams žmonių, žinoma, nuo to ne mažiau skaudi. Nelygi kova su pasalūne liga, pastangos išlikti, įtempti tarpusavio santykiai, apsimetimas, kad mirties nėra, ir galiausiai viską vainikuojančios laidotuvės. Skaitinys, skatinantis iš naujo įvertinti tai, ką turi savo paprastoje kasdienybėje – gyvenimą. O šiaip knyga pernelyg eklektiška, gabalėlis to, kąsnelis ano, tokia įvairenybės mišrainė.

Kai dar nieko nesate praradęs. Viskas nerealu, kol neištariama garsiai. Tai panašu į jungiklio spragtelėjimą, ir persijungi iš vieno gyvenimo į kitą. Tai mirksnis tarp to, kaip viskas yra, ir to, kaip jau niekada nebebus. Lyg televizoriaus kanalų perjungimas. Rodo šitaip, spūst, ir jau kitaip. Vienas, paskui kitas. Dalia. Likimas.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 7.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams