Aviečių sultys ant ašmenų

2007-11-21

Asmenybė suskilo į dvi dalis visai netikėtai, tiesiog vieną po šešių penkiolika rytą išlipus iš lovos ne dešine, kaip įprastai, o abiem dailiom pėdom:

Rožinės sienos
Saldžios šypsenos
Jazminų arbata
Baltas zuikis, kviečiantis jį vytis
Panorama prieš miegą
Šviesūs garbanoti vaikai
Sukruvinti sapnai
Dulkių kamuoliai
Iškreipta erotika
Dusinantys pavydo priepuoliai
Karčios greipfrutų sultys
Savižudiškos fantazijos

Šilku pirštiniuota plaštaka tylutėliai uždusina Tave miegantį už visas būsimas Tavo nuodėmes, už saldžias skriaudas ir erzelį, kurį mano gatvėse sukėlei. Spardant šviežias knygas iš jų puslapių byra egiptietiškas smėlis, o šunys kniaukia kniaukia į akis žiūrėdami. Klubais siūbuoju siūbuoju, varau Tave į baltą beprotybę, siūbuoju, varau, o viešpatie, dar truputėlį… 

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams