Atsitiktinis šabloniškumas

2008-09-04

Pasaulyje yra nemažai standartinių klausimų, kurie mane pakankamai labai trikdo. Pavyzdukais galėtų būti: kokios muzikos klausau, kokia mano mėgstamiausia spalva (Tu sakai rožinė, aš sakau Tu stereo+tipas, blogiau gali būti tik mono+tipas), arba ką veikiu laisvalaikiu. Tikrai daug išsamiau galėčiau nupasakot ko kiek padarau darbe per dieną, bet laisvalaikis – juk jis tam ir yra, kad veikčiau viską, kas šauna į galvą, ne? Nepaprastai mėgstu dainuoti ir fotografuoti, bet nė velnio netobulinu savo įgūdžių, stūgauju ir pyškinu tikrai siaubingai, nu bet gi man laisvalaikis, ir man patinka tai daryti taip kaip moku! Labai geras dalykas yra ausinės, pasigarsinu tiek, kad negirdėčiau savo balso, ir tinka. Iki negalėjimo meniškos mano nuotraukos:

the-white-stripes-i-think-i-smell-a-rat.JPG

Į standartinius klausimus protingiausia būti pasiruošus standartinius atsakymus. Nepradėsiu gi kiekvienam sutiktam paisalioti apie tai, kokia neaprėpiamai nenusakoma asmenybė esu ir kokias moralines kančias man sukelia prašymas apibrėžti savo laisvą laiką keliais sakiniais. Kažkurį kartą pasiteiravus, ką veikiu po darbo, įsižiebė rožinė lemputė kaukolės kamputy – tinklaraštį rašau, sakau. Gi va, ko ne geras atsakymas?

Tai yra dalykas, kurį, kartu su knygos skaitymu, atlieku rutiniškai dažnai. Paprastai laisvalaikiu smagiausia veikti dalykus, kurių nesu dariusi – vakar atsisėdom dviese su šuniu mūsų mielo miegamojo mikrorajono vidury esančioje pievutėje ir stebėdamos iš mikriukų byrančius rugsėjo žmones, kontempliavome. Gal taip daugiau niekad gyvenime neatsitiks, bet tai yra tai, ką aš dievinu veikti laisvalaikiu – susikurti žavius spontaniškus nutikimus.

6 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams