Atika Palėpėje

2010-06-17

Atika

Nors turėjo būti Palėpės muzika. BALTA (!), aprangos kodo nepaisė beveik niekas, išskyrus organizatores, mane su broliu ir dar kelis žmogėnus. Man visuomet patinka, kai pasako, ką apsirengti, nes tuomet nereikia pačiai sukti galvos. Bet kitiems greičiausiai nepatinka. Arba jie neturi baltų drabužių (?!). Arba jie yra gotai (!). Ką gi.

Atika

O Atika buvo puiki. Pakankamai tinkama šiam mano etapui. Vyriška ir emocionali, išraiškinga, tiesmukiška, gatvinė ir su kopų smėliu džinsų atvartuose. Vėjuota, smagi, jautri, žaidžianti, laisva, ir su daug jėgos.

Atika

Stulbinančiai daug buvo fotografuojančių. Patrankų trajektorijos susikirsdavo, susipindavo ir susivydavo, o kur dar muilinės ir aifonai. Neleiskite momentui prasmukti nepastebėtam, mielieji. Būkite dori muzikos atspindžių veiduose sargai.

Atika

Oras, tai, kas ore, plytos, asfaltas, saulė, rimstančio miesto gaudesys už sienų, gražūs žmonės (aš kas kartą naujai nustembu, kiek daug pasaulyje yra gražių žmonių!), jaukuma ir gitaros su būgnais bei giliais balsais – argi ne tobulas derinys vasaros vakarui?

Atika

Gyvenime stengiuosi mintimis nufotografuoti tokias akimirkas, kai pajuntu visišką pilnatvę, momento išsipildymą – lengviausia ir taikliausia tai pavadinti laime – ir per šį koncertą tokių kadrų pavyko užfiksuoti (vadinasi, Laikas ne iššvaistytas, o Pajungtas).

Atika

(birželio trisdešimtą – Jurga)

7 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams