Aš esu šunų fanė!

2010-01-28

Oi, kokis didis džiaugsmas vakar nutiko! Toma jau senokai kliedėjo, kad pirks šunį, ir štai pagaliau išaušo iškilmingoji diena, kai dailiu mostu buvau pakviesta padėti supirkti mažyliui kraitelį ir išsirinkti naująjį šeimos narį!

Tokios dienos man yra Vienetinės ir Stebuklingos (neveltui vakar buvo 27 – mano laimingas skaičius). Uojetau, kaip aš spurdėjau! Visos mielos smulkmenėlės – kad ir antkaklio rinkimasis: kaip manai, gal pagal jo kailio spalvą labiausiai tiktų žalias? Taip, iš tiesų, bet va šitas koks švelnutėlis! Kaži, kokio dydžio dabar jo kakliukas? Gal toks? O kuris pavadėlis geriausiai derėtų? O šitam žaislui jis dar ne per mažas? Tokio kamuolėlio negalės apžioti, imk mažesnį! Toliau važiuodami apžiūrinėjam ir glostinėjam naujuosius pirkinius, svarstydami, kas jam labiausiai patiks…

Mažylis

Tariamės, kad kuris mažylis pirmas pribėgs prie būsimųjų šeimininkių, tas ir bus Tikrasis, bet šuniukai supuola visi kartu, ir iš pradžių apskritai sunku juos atskirti, kuris yra kuris. Pamažu išaiškėja, kad vienintelė sesutė yra lengvos formos isterikė, spigiu balsu lojanti ant savo mamos ir kandžiojanti jai pavadį – ačiū, ne (be to, ir šiaip buvo nuspręsta auginti patinėlį). Kitas šunelis išsiskiria iš bandos ilgesniais gaurais – perkame valų terjerą, taigi toks pasišiaušėliškumas mažumėlę įtartinas. Lieka du. Vienas didesnis. Jis ir bus tas Tikrasis! Jėėėėėėėėi!!!

Mažiukui lauke šalta, mašinoj šalta, merginos prasisegioja paltus, glaudžia šunelį užanty, apklosto užtiesaliukais, ir štai vietoj inkštimo prasideda veidų laižymai, draugiški letenų tapšnojimai, glaustymaisi ir glostymaisi, ir vajetau, koks jis mielas! Ginčai dėl vardo (aš trokštu būti krikštamote, todėl nesiliaujamu srautu vardinu visus į galvą šaunančius įmanomus pavadinimus, apsistojama ties keliais variantais).

ir aš

Ir štai – namai. Linksmas šunelis net pasišokinėdamas skuba apuostyti visų kampų, patikrinti šiukšliadėžės, ima ropštis ant sofos (negalima! kodėl negalima? tai galima? niu tai susitarkime dėl visokių naujų taisyklių!). Viskas beprotiškai nauja, švieža ir jaudinančiai smagu, ogi dar laukia tiek pirmųjų kartų – kaip susipažins su merginų tėvais, su pavadžiu, kaip miegos pirmąją naktį be brolių sesių ir mamos, kaip eis į lauką, kaip liūdės vienas paliktas namuose, kaip keis dantis, kaip susipažins su manąja šunyte… O aš, grįžusi namo, dar švelniau priglaudžiau savo šaunuolę – kaip gerai, brangioji, kad Tu jau žinai visas taisykles ir kad su Tavim nebėr vargų, vien džiaugsmai!

Ir tuomet dar prisimenu Ievą ir menkutes jos abejones, ar verta ir nebaisu pirkti šunelį, tai tikrai, mielieji ir mielosios, besąlygiška augintinio meilė ir visuomet nuoširdžiai rodomas džiaugsmas pamačius Tave atperka visas apkandžiotas šlepetes ir išvalytas balutes, prisiekiu!

(taip, aš atsimenu tą du vaikus auginančios J. G. žvilgsnį, kai mes su GinG aptarinėjome šunų auginimo niuansus, bet tai ką)

7 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams