Apie šimtą reikaliukų

2009-04-15

Tikrų tikriausia teisybė, jog turint daugiau laiko jo vis mažiau užtenka. Šimtai reikalų reikaliukų, neįsivaizduoju, kaip viską spėčiau, jei dar ir dirbti reikėtų, nors tikriausiai viskas kažkokiu stebuklingu būdu visgi tilptų į tas pačias dvidešimt keturias valandas.

Gi nusprogo mano hardas (brolis iškilmingai ta proga dešimt kartų dainą apie šį faktą sugrojo), teko ieškotis naujo kompiuterio (nes jau tikrai reikėjo viso naujo), svetainę pavasariop atsišviežinti nusprendėm, tai vien kiek kelionės po baldų parduotuves užima! Taipogi visos kitos dienos reikia interjero centrams aplankyti, tapetus renkantis. Dar tas Berlynas! Nusipirkom vakar bilietus per Ryanair‘ą, bet aš šiąnakt pusę nakties dėl to nemiegojau, niekad neteko man naudotis pigių skrydžių kompanijos paslaugomis, nujaučiu, kad ši patirtis bus nepakartojama ir nepageidaujama pakartoti. Už kiekvieną pasisukimą mokėti, tai kas gi čia per pigūs skrydžiai? Ir tiesa, kaip ten istorija su tais mokamais tualetais baigėsi? Tik vienas vienintelis privalumas, kad iš ir į Kauną parskraidina, ne į kokią Palangą… Dar taipogi suuodžiau, kad naktį iš Berlyno grįžus ryte teks į Login‘ą Vilniuje važiuoti, labai pasikliauju kolegų blogerių geranoriškumu mane į ten ir atgal parvairuoti, nes kitaip jau visai bus.

Kaip jau rašiau, dar kartais mašiniukui kokios pagalbos prireikia, knygų ir filmų nė velnio tiek, kiek žiemos mėnesiais, nesunaudoju. Plius prie visų šitų reikaliukų jaučiu pareigą kaip tikra namų šeimininkė trijų patiekalų garuojančią vakarienę patiekti, kambarius sutvarkyti ir su šuniu užsiimti. Tada pažiūriu, kiek dienų jau tinklaraščio neatšviežinau, ir klausiu akis dangun užvertus: kas vagia mano laiką?

9 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams