• Renginiai


    Rašymo terapija

    Lapkričio jaukumo iššūkis

    Mamos-dukros ryšys

  • Socializuokimės smarkiau


    PinkCity@FaceBook

    Instagram

    PinkCity@Youtube

    Laimės psichologija

  • Apie rašymą ir nuostabą

    2019-12-09

    Rašymo terapijos užsiėmimų pradžioje aiškiai nurodau taisykles, kurių laikysimės tam, kad atmosfera būtų maksimaliai saugi, jauki ir komfortabili kiekvienam dalyviui.

    Viena iš jų – kad savo kūrinius skaito tik tie, kurie nori, o nenorintiems nedarome absoliučiai jokio spaudimo nei žodžiais, nei žvilgsniais. Visgi nemažai žmonių pasirenka skaityti, ir būtent toks savo minčių įgarsinimas taip pat turi nemenką terapinį poveikį.

    Atrodo, kad klausantis rašymo terapijos dalyvių tekstų dažnai ore tvyro nuostaba. Visų pirma dažnai būnu nustebusi aš pati – kai ruošiu užduotis, numanau, kur gali pakrypti dalyvių mintys, tačiau kartais jos keliauja keisčiausiomis ir įdomiausiomis trajektorijomis, ohoho, kur tik neapsilanko!

    Nustebę būna ir kiti klausytojai – tokių gerų tekstų tikrai kasdien neišgirsi ar Feisbuke naršydamas neperskaitysi. Nori nenori jie lygina skaitomus kūrinius su savais ir dėl to paskui galbūt nedrįsta skaityti arba prieš skaitydami jaučia turį pasiteisinti. Bet, ei! – užsiėmimo pradžioje aš kalbu ir apie kitą svarbią taisyklę: teksto autorius yra vienintelis savo rašymo ekspertas, ir tai, kaip jis šiandien parašė, yra vienintelis ir pats geriausias būdas rašyti. Kaip galima lyginti vieno žmogaus širdies gelmes su kitomis, ar vieną požiūrį į pasaulį ir save su kitu? Tai absoliučiai netikslinga ir nereikalinga.

    Ir trečia, man pati maloniausia nuostabos kategorija – kai pamatau, koks nustebęs ir savimi patenkintas yra pats teksto autorius. Nei aš, nei kiti dalyviai stengiamės negirti ir nežarstyti komplimentų, nes tai bet kokiu atveju būtų vertinimas (o mes susitariame kūrinių nevertinti), tačiau iš išplėstų mūsų akių, pritariamų linkčiojimų ir kitokių neverbalikos ženklų akivaizdžiai galima matyti, kaip stipriai kūrinys mus paveikė. Dažnai tik būtent garsiai perskaitęs teksto vertę suvokia ir pats autorius.

    Kai nebegalėdama susitvardyti bent jau apibendrintai ištariu: „Kaip gerai Jūs rašot!“, dalyviai sako – turbūt niekada šitaip neparašytume, jei ne Jūsų užduotys.

    Žodžiu, rašymo terapijos metu vyksta stiprūs ir intensyvūs dalykai! Jei nori patirti tai dar šiemet, kviečiu prisijungti ateinantį sekmadienį.

    Laimė

    O nuotraukoje – aš, visa laiminga, nuostabaus grožio ir jaukumo Senamiesčio studijoje.

    Nėra komentarų

    Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

    Pasisakyti

    RSS šaltinis šio įrašo komentarams