Apie prisijaukinimą komentarai

Autorius: davusi viltį

davusi viltį — Mon, 11 Jan 2010 10:26:38 +0000

ezerosala, kaip gražiai parašei – nugiedrėjimas

Autorius: PinkCity

PinkCity — Thu, 07 Jan 2010 06:26:26 +0000

Manau, kad pykčio, pesimizmo ir nusivylimo yra tiek jaunų, tiek senų žmonių tarpe, jei į senatvę įgyji išminties, o ne nukvailėji, išmoksti į viską žiūrėti ramiau ir pozityviau.

Autorius: ezerosala

ezerosala — Wed, 06 Jan 2010 16:49:48 +0000

Jaunam visai neįdomu ir nėr kada šnekėti su vyresniais žmonėmis, jis pats nori patirti pasaulį, sugerti jį į save – tiesiogiai, per knygas, per filmus, muziką. Jaunas žmogus paprastai būna žmonių apsupty, o jeigu ir jaučiasi vienišas, tai jam į savo pasaulį reikia kito jauno žmogaus, o ne seno – tai taip natūralu ir suprantama…
O seno žmogaus akimis pasaulis gali atrodyti visoks, nebūtinai jaukus, – ir atsibodęs, ir neteisingas, ir net labai svetimas dėl pasikeitusių laikų ir papročių, nepriimtinos masinės kultūros, dėl nusistebėjimo, kad taip vertinami beverčiai dalykai, kad neproporcingai iškeliama jaunystė ir negerbiama senatvė. O dar jei prisideda asmeninės bėdos… Turbūt ne taip paprasta pasiekti, kad senatvėje būtum giedra(s) ir išmintinga(s) nebambeklė(-is). Laimė, didelė dalis net ir nelaimingų žmonių į senatvę daugiau ar mažiau nugiedrėja.

Šis tavo įrašas, matyt, buvo bandymas pasimatuoti giedros senutės akinius. Linkiu, kad senatvėje taip ir matytųsi.

P.S. Iš pradžių parašiau “Pink senutės akinius”, bet paskui pataisiau į “giedros senutės”, nes tai ne tas pats. Nugiedrėti – tai rausvą spalvą sumaišyti su įvairiom pasaulio spalvom, nevengiant ir juodos, bet NUGIEDRĖTI VIS TIEK. O “Pink senutė” tai tokiam amžiuj atrodytų truputį siauraregiška – lyg pasirinkusi matyti tik tai, kas teigiama ir gražu.
Siaubas, kiek prirašiau, bet būtinai dar turiu pasakyti, ką dabar supratau – kad visas gyvenimas, bent jau nuo tada, kai užaugi, yra GIEDRĖJIMO PROCESAS…

Autorius: PinkCity

PinkCity — Wed, 06 Jan 2010 14:13:47 +0000

Nėr čia ko rausti, jei ne viena mama taip daro Trumpam sukėlei man déjà vu, kad kažkur jau tai buvau skaičiusi, bet man patinka šis jausmas!

Autorius: Lina

Lina — Wed, 06 Jan 2010 13:10:43 +0000

o dieve, tik ką perskaičiau, kad jau vos ne identiškas į rašas buvo…raustu…

Autorius: Lina

Lina — Wed, 06 Jan 2010 13:09:08 +0000

Ir ne tik senjorai žinok taip dar, mano mama irgi taip daro ir ne tik dabar, bet ir kiek aš ją prisimenu anksčiau jei šalia stovėdavau tai net gėda būdavo, ypač paauglystėje, nu “tipo, kad prie žmonių kabinėjasi”, bet dabar aš į tai žiūriu taip labai panašiai filosofiškai kaip ir tu. Su Naujaisiais

Autorius: PinkCity

PinkCity — Wed, 06 Jan 2010 09:52:29 +0000

Ieva ir wriedna, jei senti reiškia prisijaukinti pasaulį, tai manau, kad senti ne taip jau blogai.

Autorius: wriedna

wriedna — Wed, 06 Jan 2010 09:15:52 +0000

Paskaičiusi Tavo įrašą, supratau, kad senstu )))))
Ir dar… prisiminiau, kaip vaikystėje gėdindavausi mamos, kuri kalbėdavo su nepažįstamais žmonėmis, pardavėjomis, negailėdavo replikų ir pajuokavimų, o aš mirdavau iš gėdos ir norėdavau prasmegti skradžiai:) Prieš kurį tai laiką pastebėjau tą “mamą” savyje )))

Autorius: PinkCity

PinkCity — Wed, 06 Jan 2010 07:14:45 +0000

Aiste, ačiū. Adi, nepaprastai taikli pastaba!

Autorius: Adis

Adis — Tue, 05 Jan 2010 21:49:13 +0000

“Ir jei dabar atrėši man, kad pagyvenę žmonės yra labai vieniši, todėl stengiasi išnaudoti bet kurią įmanomą pokalbio galimybę, pasakysiu, kad visuomenėje turime tikrai nemažai tiek pat vienišų paauglių ir jaunų žmonių, bet jie ypatingai retais atvejais (niekuomet?) nepuls šnekinti nepažįstamųjų. Kodėl?”

Todėl, kad protaujantiems žmonėms su amžiumi kompleksai nyksta, o noras bendrauti išlieka.