Apie moterų solidarumą

2019-03-08

Odontologijos klinikos rūbinėje pradinukė skundžiasi mamai, kad nenori nešioti dantų plokštelės: bet mama, man bus nepatogu… bet man skaudės… Bet paskui tu būsi graži, – kontrargumentuoja mama. Moterys turi pakentėti, kad būtų gražios, – sako ji ir suokalbiškai šypteli man. Išspaudžiu varganai mandagią šypsenėlę ir susimąstau, ką pati tokioje situacijoje sakyčiau savo dukrai (ar sūnui). Kad kreivus dantis reikia tiesinti, nes aplink juos kaupiasi daugiau nešvarumų, kurie juos gadina, kad dėl netaisyklingo sąkandžio kai kurie dantys per daug greitai dyla ir dėvisi. Bet tikrai neteigčiau, kad turi kentėti dėl to, kad būtum graži. Tai suponuoja įspūdį, kad dabar ta mergaitė nėra graži. Nėra pakankama tam, kad būtų verta meilės. Ji turi pasistengti, pakentėti, va tada tai jau bus.

Ir kai draugės dukrytė skundžiasi, kad jai per karšta su sijonėliu, o mama vis tiek neleidžia jo nusiimti, nes vien su pėdkelnėmis negražiai atrodo, jau nebetyliu. Ir kai ruošiantis į baseiną savo mažajai matuoju maudymuką, o ji muistosi ir bando nusiimti, nes akivaizdžiai tai nėra patogiausias rūbas, kokį ji yra dėvėjusi, maudau vien su sauskelnėmis. Apskritai man tie maudymukai mažoms mergaitėms atrodo labai keistai – kodėl dvimetė ar penkiametė turi slėpti savo krūtinę? Aš net ir pati nesuprantu, kodėl turiu savąją slėpt, bet paklūstu viešajai tvarkai. Aišku, jei dukra kada norės tokį daiktą rengtis (nes matys, kad kitos mergaitės juos dėvi), nedrausiu, bet kol patogumas nusveria visus kitus argumentus, džiaugiuosi ir skatinu.

Moterims

Moterų solidarumo dieną norisi kalbėti apie tai. Ne apie tulpes, kurias dovanoja vyrai. Apie moterų solidarumą. Apie tai, kad mums ir mūsų dukroms visų pirma turėtų būti patogu, o ne gražu. Kad dėl nėštumų, gimdymų ir taip moterims gyvenime skirta daugiau skausmo, tad sąmoningai jo sau sukelti tam, kad būtume gražios, nebūtina. Nes mes jau tokios esame. Gražios, pakankamos, vertos meilės. Ir jei viena kitą solidariai palaikytume ir suokalbiškas šypsenėles laidytume tada, kai padedame savo dukroms išsivaduoti iš iki šiol mus kausčiusių patriarchališkų stereotipų, lengviau būtų gyventi. Tad nešnairuokime į nedepiliuotas kojas, priaugtus kilogramus ar kreivus dantis. Matykime šypsenas ir lengvumo būseną tos, kuriai gera būti savam kūne, kuri yra verta meilės tokia, kokia yra.

Su mūsų švente, sesės!

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams