Apie kovas komentarai

Autorius: Crabas_kanibalas

Crabas_kanibalas — Tue, 28 Sep 2010 13:05:24 +0000

Atsargiai dar susipyksi su protu Beje kaip tu galėtum pasikliaut intuicija, jei prieš tai tavo protas nebūtu apdorojas kažkokių vaizdinių, pojūčių ir apskaičiavęs galimų variantų sąveikų ar panašumų t.y kaip tu sakai švaistęs energiją. Yra realus pavyzdys, kada gaisrininkas pasikliaudamas intuicija išgelbėjo savo komandą, bet tik dėl to, kad ankščiau protas analizavo gaisrus, ugnį, dūmus ir tt. Ir tam tikroje situacijoje intuicija “pasakė”, kad kažkas blogai su dūmais, kad ugnis ne tos spalvos ir, kad kažkas čia ne taip, kaip turėtu būti.
Visgi smagu, kad pati save stebi, dauguma žmonių to nesugeba, kaip yra sakęs A.Kamiu: Intelektualas – tai žmogus, kurio protas pats save stebi.

Autorius: Kaukas

Kaukas — Mon, 27 Sep 2010 06:42:14 +0000

Geriausiai yra apskritai negalvoti apie protą. Tiesiog dirbti savo darbą, atlikti savo pareigas ir džiaugtis gyvenimu.

Autorius: tylumoj

tylumoj — Fri, 24 Sep 2010 10:25:21 +0000

[atsiprasau, kad rasau nelietuviskomis raidemis]

turiu toki paveiksleli kompiuteryje issisaugojus:

“my favourite time of day is the brief moment when you wake up and don’t know who you are”

manau, kad jis labai teisingas. kita vertus, ir priestaringas- kas as esu, jei nezinau, kas esu (sviestas sviestuotas)? ta prasme, kas apibrezia mane, kaip asmenybe? ar tada, kai as visuomet vadovaujuosi protu ir samoningai dalyvauju kasdienoje, gyvenu “teisingiau” nei tada, kai plaukioju kitose dimensijose, nutildziusi proto triuksma?… manau, kad visuomenes mums yra idiegta, jog pirmasis variantas yra “teisingas” ir “tikras”, ir reikia pripazinti, kad ir pati taip manau (saugiau? patikimiau?..). taciau nuojauta sako ka kita…

atsakant kartu ir i Egles komentara- ar nepastebejote, kad, uzsiimant megstama veikla, laikas beprotiskai greitai lekia? kai tai suvokiu, mane apima gana didelis siaubas. tiek valandu prabega kaip keletas minuciu!…

susimastyti verciantis irasas, kaip ir visi kiti Tavo, Jovita, dekui!!!

Autorius: Eglė

Eglė — Fri, 24 Sep 2010 09:29:51 +0000

Labai aktualus įrašas! Ramybė iš ties svarbi, todėl nesąmoningai taip mėgstu žvejybą ir juvelyriką, nes tik stebėdama plūdę arba zulindama sidabrą atjungdavau protą nuo naujų scenarijų kūrimų, problemų modeliavimo, jų sprendimo modeliavimo ir t.t.. Tik ūgtelėjusi supratau ramybės svarbą ir ramybės linkėjimo prasmę.
Dar kartą dėkoju tau, Jovita, už išrašymą to, kas taip pulsuoja. Ne pirmą kartą pastebiu, kad gyvenam tapačiais “rūpesčiais” ir mintimis.

Autorius: Kamanė

Kamanė — Fri, 24 Sep 2010 08:54:25 +0000

kaip tai pažįstama!