Apie kitokius būdus skaityti knygas

2010-02-22

Tai jau vakar buvom Vilniaus knygų mugėj, ir ten, aišku, spūstys ir nesusipratimai automobilių aikštelėse nežmoniški (niekas srautų nereguliuoja kažkodėl), užleidau vyriškąją giminę prie vairo, nes nesu pratusi baisiai dideliomis mašinomis baisiai siaurais tarpukais važinėtis beigi parkuotis, o pati stebėjau vairuotojų elgesį erzinančioje situacijoje. Atkreipiau dėmesį į vieną vyruką (netgi ne bet kokį, o patį sporto komentatorių Robertą Petrauską), kuris, pro langelį galvą iškišęs ir supratęs, kad gali čia kuriam laikui įstrigti, išsitraukė laikraštį (nemokamai mugėje dalintą, apie kabalą, berods) ir šaltu veidu domėjosi slaptojo mokslo subtilybėmis. Toks žmonių elgesys man nepaprastai patinka. Kokių velnių reikia daužyti vairą, keiktis ir keikti visus aplinkui, jei vis viena nieko nepakeisi? Situacijose, kuriose užstrigęs esi priverstas laukti, aš matau galimybę prasmingai išnaudoti laiką, tarkim, knygos skaitymui. Žinoma, jei kamštyje įsitrauksi į verčiamus puslapius, gali eismą tik dar labiau sutrikdyti, bet šiam klausimui išspręsti puikiai gelbėja mano naujasis atradimas – audioknygos!

Knygos!

Važiuoji viešuoju transportu ar automobiliu, vaikštinėji miesto gatvėmis, lūkuriuoji banke ar poliklinikoje, o Tau tiesiai į ausytes profesionalus aktorius skaito pasirinktą knygą! Laikas visiškai neprailgsta, kartais net norisi užtrukti, kad baigtų skyrių ar panašiai. Šiuo metu būtent tokiu būdu įpusėjau skaityti Dostojevskio „Idiotą“, kurio popierinės versijos prieš kažkiek metų taip ir neįstengiau baigti. Galbūt išklausyti seksis geriau?

Na, o knygų mugėje susipažinau su elektroninių knygų skaitykle, ir, žinai ką? Aš oficialiai ir viešai išstoju iš elektroninių knygų skeptikų klubo! Ta skaityklė (mano matyta) toooookia rožinė, tooooookia maloni liesti (šia daiktų savybe vis dažniau naudojuosi kaip kriterijumi renkantis), toooookia lengvutė, ir negadina akių (man sakė) kaip kompiuteris! Na, kol kas jos kaina dar ne visai tokia, už kurią mielai įsigyčiau, bet elektronika šiais laikais taip greitai pinga, kad nespės praeiti metai, keleri, ir jau turėsiu skaityklę savo rankinėje. Žinoma, vakarinis ritualas, kai prieš miegiuką įsitaisai lovoje su gardžiai kvepiančios arbatos puodeliu ir pasiimi į rankas spaustuvės dažais kvepiančią, maloniai kokybišku popieriumi šiugždančią ir solidžiai sveriančią knygą, yra šventas, tačiau kai vyksti į kelionę, kur kiekvienas kilogramas lagamine yra aukso vertės, aš mielų mieliausiai rinkčiausi keletą audioknygų ausinuke ir tris-keturias elektroninėje skaityklėje. Nes dabar kaip kokia kvaiša desperatiškai lakstau ieškodama knygų būtinai minkštais viršeliais, ir pasirinkimą labiau lemia ne turinys, o svoris. Visai ne dvidešimtpirmamžiška, sakyčiau.

16 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams