Amanda Palmer: The Art of Asking

2015-12-15

Amanda Palmer The Art of AskingEverybody struggles with asking.
From what I’ve seen, it isn’t so much the act of asking that paralyzes us—it’s what lies beneath: the fear of being vulnerable, the fear of rejection, the fear of looking needy or weak. The fear of being seen as a burdensome member of the community instead of a productive one.
It points, fundamentally, to our separation from one another.

Amanda Palmer žaviuosi jau seniai, nuo pirmųjų The Dresden Dolls dainų. Dabar ši nuostabi moteris subrendo, parašė knygą ir pagimdė sūnų, tačiau pankiška dvasia ir nenumaldomas troškimas pasitikėti žmonija niekur nedingo, jis tik tapo labiau įsisąmonintas ir suvoktas, o tam, tikiu, nemažai pasitarnavo ir pats knygos rašymo procesas. Jei tokios Lietuvos žiniasklaidos žvaigždutės kaip Andrius Užkalnis ar Ilzė Butkutė viešai ir atvirai pliekia visus prašytojus, ragindami visus visada viską daryti tik už pinigus, ir kuo didesnius – tuo geriau, tai Amanda Palmer, priešingai, ragina prašyti, nebijoti ieškoti jungčių su žmonėmis, nesvarbu, pažįstamais ar nepažįstamais. Ji nesako, kad pinigai yra blogis, tačiau yra kai kas svarbiau už juos – žmogiškumas. Todėl ji šimtąkart mieliau naudojasi couchsurfing‘o paslaugomis nei viešbučiais, net ir dabar, kai turi pakankamai pinigų – nes šaltas beveidis kambarys yra niekas palyginus su galimybe prisiliesti prie kito žmogaus gyvenimo.

Those who can ask without shame are viewing themselves in collaboration with—rather than in competition with—the world.
Asking for help with shame says:
You have the power over me.
Asking with condescension says:
I have the power over you.
But asking for help with gratitude says:
We have the power to help each other.

Knygoje autorė pristato savo gyvenimo filosofiją, kuri apima tiek įdomų požiūrį į kūrybą ir meną, tiek į žmones ir santykius tarp jų, tiek į prašymo, davimo ir gavimo procesus. Ji nagrinėja, kodėl žmonėms ir netgi kartais jai pačiai taip sunku prašyti, kas už to slypi, kuo skiriasi prašymas nuo maldavimo ar reikalavimo (galimybe priimti atsakymą ne ir galios pasiskirstymo santykiu), taip pat iki ašarų nuoširdžiai aprašo savo kaip menininkės bei kaip asmenybės augimo kelią nevengdama itin intymių detalių. Skaitant apie kai kuriuos skaudulius, atrodo, padarytum bet ką, kad dabar galėtum apkabinti autorę, tačiau smagu žinoti, kad jos gyvenime visuomet buvo minios žmonių, kurie iš tiesų ją tomis akimirkomis apkabindavo. Mums visiems šimtąkart labiau reikia apkabinimų nei pinigų.

There’s a difference between wanting to be looked at and wanting to be seen.
When you are looked at, your eyes can stay blissfully closed. You suck energy, you steal the spotlight. When you are seen, your eyes must be open, as you are seeing and recognizing your witness. You accept energy and you generate energy. You create light.
One is exhibitionism, the other is connection.
Not everybody wants to be looked at.
Everybody wants to be seen.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 9.

9 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams