Alessandro Baricco: Jūra vandenynas

2014-04-05

Alessandro Baricco Jūra vandenynasTą akimirką galėjo nutikti bet kas. Iš tiesų, būna tokių akimirkų, kai visa aprėpiantis ir logiškas priežastinių sekų tinklas pasiduoda, netikėtai užkluptas gyvenimo, ir nusileidžia į parterį, įsimaišydamas tarp žiūrovų, kad scenoje, svaiginamoje netikėtoje prožektorių šviesoje, paliktų nematomą ranką, kuri iš beribio glėbio, iš milijonų galimų dalykų ištrauktų vieną vienintelį, kuriam lemta įvykti.

Antroji Baricco parašyta knyga, nuostabumu nenusileidžianti nei Aistrų pilims, nei City. Vėl tos meistriškai audžiamos istorijos, kurių klausytis niekuomet nepavargtum, vėl keisti keistutėliai knygos veikėjai, su kuriais susipažinęs niekuomet nepamirštum. Tik šįkart viskas vyksta jūros fone, tiksliau – jūros vandenyno. O kadangi jūrą myliu, širdis dainuoja skaitant jai skirtas odes, psalmes ir kitokius gražius žodžius.

Gyvenimas ne visada toks, kokį įsivaizduoji. Jis eina savo keliu. O tu eini savuoju. Jie nėra vienas ir tas pats kelias. Taigi… Aš nenorėjau būti laiminga, ne. Norėjau… išsigelbėti, taip, išsigelbėti. Bet per vėlai supratau, kur reikia pasukti – į geismų pusę. Tikimasi, kad žmones išgelbės kiti dalykai: pareiga, sąžinė, gerumas, teisingumas. Ne. Gelbsti geismai. Jie yra vienintelis tikras dalykas. Būk jų pusėje, ir būsi išgelbėtas.

Romanas plaukia labai lengvai, užliūliuoja ir užburia taip, kad negali atsitraukti. Jis nėra nuspėjamas ir knygos pabaigą sužinai tik užvertęs paskutinį puslapį, o ne ties viduriu, kaip kartais būna su kitais kūriniais.

Žmogus susikuria istorijas, tokia yra tiesa, ir gali jomis tikėti ilgus metus, kad ir kokios beprotiškos jos būtų, arba neįtikimos, jis puoselėja jas, ir viskas. Ir jaučiasi laimingas. Laimingas. Galėtų niekada nesiliauti. Paskui vieną dieną kažkas jam staiga nutrūksta, didžiojo vaizduotės kūrinio širdyje cak, be jokios priežasties, staiga nutrūksta, ir lieki nesuprasdamas, kodėl toji pasakiška istorija jau ne tavyje, o pries tave, tarsi būtų kito pamišimas, o tas kitas esi tu. Cak.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 10.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams