2017 m. vasarį žiūrėjau

2017-02-28

Atvykimas (Arrival) – fantastinis filmas apie tai, kaip ateiviai atvyksta į Žemę ir vienai lingvistikos mokslininkei pavyksta ne tik užmegzti su jais ryšį, bet ir išgelbėti pasaulį (bet ne savo ateityje turėsimą dukrą). Filmas toks neva pakankamai įtemptas, nes mokslininkė labai garsiai nerimastingai kvėpuoja. Banaliai atrodo tos paskutinės lemiamos sekundės, per kurias visi jai trukdo, pasaulio likimas kabo ant plauko, o juk visi suprantame, kad vis tiek gėris ir moteriškas protas laimės (prieš brutalią vyrišką jėgą). Šiaip buvo pakankamai įdomu žiūrėti, man visada patinka viskas, kas nors kiek susijęs su pakitusia laiko samprata, tad bendram rezultate 4 balai iš 5.

Aukštuomenės klubas (Café Society) – nuoširdi, miela, linksma ir valiūkiška Woody Alleno romantinė komedija apie auksinius Holivudo laikus ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Nostalgiškas ir sentimentalus tų laikų džiazas, tipiški Alleno niekada neužsičiaupiantys veikėjai bei perėjimus tarp jų dialogų užpildantis ramus pasakotojo balsas, gražuolės aktorės, malonūs netikėtumai – žodžiu, viskas, ko reikia nerūpestingam laiko praleidimui. Filmo pagrindinė aktorė Kristen Stewart sudaro žavingai intelektualios moters įspūdį. 3 balai iš 5.

Medžioklė (The Hunt) – daugybę apdovanojimų pelniusi danų psichologinė drama apie vaikų darželio auklėtoją, kuris apkaltinamas seksualiniu priekabiavimu dėl mažo nekalto vienos mergaitės melo. Filmo esmė nėra išsiaiškinti, kaltas jis ar nekaltas, čia ne trileris ir ne detektyvas, žiūrovui aišku, kad nieko panašaus nebuvo, tačiau visuotinė masinė psichozė, apimanti mažą Danijos miestelį dėl šių įtarimų, kelia nedviprasmiškus jausmus dėl visuomenės nužmogėjimo, dėl to, kas atsitinka, kai emocijos ima viršų. Labai paveiki kino juosta. 5 balai iš 5.

Geltonų plytų kelias – 1993 m. Keistuolių teatro aktorių filmas pagal Ozo šalies burtininko pasaką. Norėjau prisiminti vaikystę ir sūnui šį filmą parodyt. Žiūrint suaugusiojo akimis, labai kliūna mažo biudžeto nulemtos juokingos detalės, bet aktorių entuziazmas, smagios ilgaamžės dainos ir aiškiai išsakoma pagrindinė mintis apie tikslo siekimo svarbą norint išpildyti karščiausius savo troškimus viską atperka. Nežinau net, kaip čia įvertint, nostalgija ir sentimentai daro savo, bet objektyviai žiūrint filmas kaip filmas nėra labai kokybiškas. Tebūnie 4 balai iš 5.

Absoliutus nulis (Absolute Zero) – mokslinės BBC dokumentikos filmas iš dviejų dalių – The Conquest of Cold ir The Race for Absolute Zero, kuriuose pasakojama, kaip mokslininkai tyrinėjo šaltį, kokios įdomiausios ir keisčiausios hipotezės apie jo prigimtį buvo keliamos, kaip pradėti naudoti šaldytuvai, oro kondicionieriai bei termometrai, visiškai pakeitę žmonių gyvenimo būdą. Pirmoji dalis buvo tokia daugiau istorinė, o štai antroji – apie naujausius atradimus bandant suskystinti vandenilį ir helį, apie procesus, kurie vyksta molekulėse priartėjus prie absoliutaus nulio temperatūros – va čia tai kažkas tokio… Kvantai man visuomet susuka protą. 4 balai iš 5.

Kažkur tarp ten ir čia (Somewhere) – na, galvoju, dar kokį Sofios Coppolos filmą pažiūrėsiu, kad nuspręsčiau, ar ji yra viena mano mėgstamiausių režisierių, ar ne. Tai visgi ne. Jau po to Bling Ring abejojau, o po šito filmo galutinai apsisprendžiau. Jis pasakoja apie aktorių, kuris patiria visokius nerimo, tuštybės ir beprasmiškumo išgyvenimus, ypač kai po ilgo laisvo gyvenimėlio pradeda prižiūrėti savo vienuolikmetę dukrą. Kažkaip labai nuobodus man šis filmas pasirodė. 2 balai iš 5.

Bruklinas (Brooklyn) – filmas, nominuotas trims Oskarams, netgi kaip geriausia metų kino juosta! Pasakojama apie merginą, kuri penkiasdešimtaisiais iš Airijos emigruoja į Ameriką, ten įgauna pasitikėjimo savimi, dirba, studijuoja, susiranda vaikiną, paskui dėl artimo mirties grįžta trumpam namo ir jau Airijoje jos taip pat visiems reikia, tad jai sunku nuspręsti, kur geriau (nes anksčiau gimtajame mieste niekam ji nebuvo įdomi). Šiaip, sakyčiau, banaloka meilės istorija, tikrai nieko ypatingo. 3 balai iš 5.

Hugo išradimas (Hugo) – nuostabus steam-punk’inis filmas su tokiais puikiais aktoriais, kaip Ben Kingsley, Sacha Baron Cohen ir  Jude Law, režisuotas paties Martin’o Scorsese. Labai daug krumpliaračių, garvežių ir kitokių mechaninių prietaisų (netgi pats automatonas!), įtraukiantis siužetas, jaudinanti pagrindinė idėja; žodžiu, labai patiko tiek mano keturmečiui (mama, man kažkodėl labai širdis daužosi), tiek man pačiai. Tik vėliau perskaičiau, kad filmas apdovanotas netgi penkiais Oskarais, ir jis tikrai jų vertas. Rekomenduoju! 5 balai iš 5.

Gandrų siuntų tarnyba (Storks) - sūnui taip patiko su manim filmus žiūrėti, kad įkalbėjo dar vienam. Šis jau įspūdžio didelio nepaliko – taip, gražu, smagu, linksma, daug veiksmo, daug juokelių, kaip visuomet, įterpta ir tokių, kuriuos supranta tik suaugę – žodžiu, eilinė animacija šeimai. Maloniai nustebino ir prajuokino lietuviško dubliažo kūrėjai – ta Mesijaus Tu dar negimęs, kurią gandras dainuoja šeimon nešamam kūdikėliui, buvo kažkas tokio! Taip pat patiko, kad filmo pabaigoje rodant, kaip masiškai nešami kūdikiai šeimoms, nepraleista ir lesbiečių pora, ir vieniša mama. O bendrai būtų 3 balai iš 5.

2 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams