Negalėjimas patirti laimės, malonumo ir džiaugsmo. Ne kas. Per mažai dopamino. Jį smegenys naudoja, priskirdamos įgyjamai patirčiai prasmingumą. Nėra dopamino – nėra prasmės. Depresija. Per daug dopamino – viskas reikšminga, kiekviena, net pati atsitiktiniausia smulkmena – kažkoks ženklas. Šizofrenija. Kodėl tukseni į medį ar spjaudai per petį, nenorėdamas prisišnekėti? Rimtai tiki, kad tokiu būdu apsisaugosi? [...]
Dauguma Koso miestų yra įsikūrę prie jūros, todėl uostuose siūlomos kelionės laivu į kitas salas arba Turkiją. Kažkaip man atrodo, kad vis viena kadanors neišvengiamai teks ir turkų žemėse paatostogauti, todėl nematau prasmės mokėti už kelionę į ten ir vizą vienai dienai. Taip pat labai populiarus pasiūlymas – trijų salų poilsinė kelionė, tačiau kiek supratau [...]
Asklepionas. Žymiausia salos vieta, kurios vaizdai puikuojasi ant suvenyrinių iš Koso lauktuvių atgabentinų saldumynų beigi alkoholinių gėrimų etikečių. Jei neišsinuomojai automobilio/motociklo/dviračio, nueik į miesto autobusų stotį (nes į visus kitus miestus tai reikia važiuoti iš tarpmiestinės stoties Kleopatros gatvėje), susirask mėlynojo traukinuko ženklą ir susimokėjęs 5€ nuvažiuosi iki Asklepiono ir atgal. Bilietas į pačią žymiąją [...]
Kaip jau minėjau praėjusiame įraše, Koso salos sostinė ir didžiausias miestas yra taip pat pavadinimu Kosas. Mano subjektyvia nuomone, pirmą kartą atostogaujantiems šioje saloje asmenims, kuriuos domina ne tik gulinėjimas paplūdimyje, o ir istorinių įdomybių apžiūrinėjimas beigi taupantiems eurą kitą geriausias pasirinkimas būtų apsigyventi pačiame Koso mieste, nes iš jo labai lengva viešuoju transportu pasiekti [...]
Vos tik Ryanair‘as pradėjo pardavinėti bilietus į Koso salą, iš karto užsidegiau: noriu! Kažkaip į Graikiją labai traukė, o lietuvaičių nutūpinėtos Kretos ir Rodo salos buvo mažiau įdomios, nei Kosas, apie kurį nieko nebuvau girdėjusi. Jei nieko neteko girdėti ir Tau, paklausyk – gal sudominsiu?
Sala iš tiesų nedidelė (per visą ilgį vos keturiasdešimt kilometrų), jauki, [...]
Kai aš, apimta savo naujosios manijos, karštligiškai skaitinėju po ranka pakliuvusių kremų etiketes, mane labiausiai erzina tas nesibaigiantis keliolikos eilučių sudėtinių dalių sąrašas. Ir ne tik kremuose, maisto produktuose taip pat – atrodo, kodėl negalėtų būti taip, kaip to vieno prekybcentrio reklamoje: juk aliejus – tai aliejus, kodėl jogurtas su braškėmis negalėtų susidėti iš dviejų [...]
