Vasara arba bet koks metų laikas šiltuose kraštuose nuostabus tuo, kad suteikia kūno odai galimybę jausti daugiau, nei vilnonis megztinis ir džinsai. Mintys įsuka protą, fiziniai pratimai išmanština raumenis ir išlaisvina sąnarius, bet oda taip ilgisi galimybės kiekviena ląstele jausti
• šiltą sūrų jūros vandenį kuo ramiausiai plūduriuojant paviršiuje
• žolės šiurštumą, kutenančias vabaliukų kojas, žemės vėsą išsitiesus pievoje
• terapinį [...]
Kad lietuvaičiai nuolat turi milžiniškų problemų verčiant filmų pavadinimus, žino kiekvienas, tačiau jau Tu man atleisk, šįkart oficialaus lietuviškojo Beprotiškai įsimylėję vietoj originalo Mozart And The Whale man nebekyla ranka rašyti. Tik paklausyk, kaip skamba: rekomenduoju Tau pažiūrėti filmą Beprotiškai įsimylėję / rekomenduoju Tau pažiūrėti filmą Mocartas ir banginis. A? Kurį rinktumeis?
O kūrinio įdomumą tikrai [...]
Tad jei moksliškai tiriant ko nepavyksta aptikti, šitai nėra įrodymas, kad tas ar kitas reiškinys neegzistuoja. Tai tik reiškia, kad eksperimentas nepajėgia reiškinio užčiuopti. Aš galiu turėti kišenėje nemetalinį daiktą, ir jo niekada neaptiks metalo detektorius, tačiau tai neįrodo, kad mano kišenė tuščia. Kol kas mokslinė technika nepajėgia skaityti mano minčių, tačiau ar iš to [...]
Vis daugiau pradėtų, neužbaigtų, neišpuoselėtų ir neišjaustų iki galo tekstų vaiduokliškai skraido aplink mano galvą; kaip prakiurę geltoni klevo lapai, ach mielieji, kam jūs taip su manim, nejau tikrai esu atsakinga už sumautą jūsų likimą, kai kuriems dalykams niekuomet nelemta išsipildyti. O kai vakar valytuvais braukiau sniego kąsnius nuo įšilusio stiklo, man apsvaigo galva – [...]
Sėdėjimas ant palangės apsikabinus kelius yra ne fizinė poza, o dvasinė būsena. Šilumą ir šaltį, namus ir laukymes, savą ir svetimą skiria tik plonytis stiklas, toliai sumažinti iki minimumo, ir tu mokaisi statyti tiltus, paseilėtais pirštų galiukais nutrinti ribas, jaukiai įstačius pėdas į delnus kvėpuoji savo kūno dvelksmu, ir dualumas išnyksta. Jei papilkėjęs niurzga dangus, [...]
Kai išgirdau, kad mane sužavėjusi Elizabeth Gilbert knyga „Valgyk. Melskis. Mylėk“ bus ekranizuota, maloniai nudžiugau, tačiau kai sužinojau, kad pagrindinį vaidmenį atliks Julia Roberts – suraukiau kaktą. Ši aktorė asocijuojasi su banaliai saldžiom Holivudo melodramom, ir mano subjektyvia nuomone kokia nors Uma Thurman, nors irgi nemažai nuvalkiota, čia būtų tikusi šimtą kartų geriau, bet juk [...]
Neturėti nieko ant savo galvos, štai kaip tai vadinama, mielasis. Čiupti gyvenimą už klyno ir stebėti jo reakciją – ar mėgaujasi, ar raukosi, ar šypsosi nebyliai.
Man rodos, pamišai, drauge miela. Iš proto išsikraustei.
Mielybėmis išsipustę, eiva pasižmonėti. Atsargiai per gatvę, nutrėkš dar koks atgrubnagis pensininkas. O mes į diskoteką, juk šeštadienio vakaras, negi namie sėdėsi. Verčiau [...]
Svaigiai geltonas vaikystės rytas, šiltai iki kaklo apsikamšius pūkuotomis svajonėmis, o sveikinantis su mėgstamiausiais žaislais burnoje juntamas pieno skonis. Plaukia plevena teliūškuoja praėjusių gyvenimų prisiminimai, baltais vatos kamuoliais išcukruoti, ir niekaip žodžiais jų neišsakysi, niekieno nepasiklausi, kodėl viskas dabar jau kitaip, tik saldžiai primerkus blakstienas belieka klausytis metalofono, čiurlenančio kažkur už lango. Vaiskiomis spindulių vėduoklėmis [...]
Kai apšarmoję mašiniukai jaukiai miega prigrūstuose kiemuose, o jų šeimininkai ir šeimininkės, versdamiesi ant kito šono, sumurma kažką per sapnus jiems patiems nežinoma kalba, sėduosi už vairo, kolonėlėms liepiu švelniai kuždėti šviesiaplaukės švedės balsu, kad pritardama suokčiau drauge, ir kojytė ant akseleratoriaus. Tuščios erdvės, sunkiai beatpažįstami prospektai – jie naktį visiškai kitokie – be žmonių, [...]
