O kaip aš galiu susikaupti, kai ant šviežių skardinių stogų virš mano galvos šoka tūkstančiai gražuolių dievų, apie ką aš daugiau galiu svajoti, jei ne apie ryškiai apvedžiotas jų akis, ir varpeliais tilindžiuojančias čiurnas, ir tobulai apvalūs kulnai švelniai tuksena į kasdienybę. Kiti vadina tai lietumi, kiti vadina tai vienatve. Plonyčiai šydai ant veidų, kiti [...]
– Kodėl tu toks ramus? – žaismingai stumtelėjo mane Uma.
– Aš paprasčiausiai galvoju, kaip puiku, jog Dieviškoji Motina duoda man viską, ko tik aš pageidauju.
Smagu pagaliau skaityti ne susižavėjusių vakariečių pasakojimus apie susitikimus su didžiaisiais Indijos žmonėmis, o stipraus jogo, turėjusio galimybę bendrauti ir mokytis iš pakylėtų asmenybių bei paskui perteikti jų patirtį bei mokymą, [...]
Ėmus atidžiau stebėti, ką mano protas dažniausiai veikia, apima kažkoks siaubas – jis nuolat užsiiminėja niekais ir vaizduoja, kad baisiai daug dirba! Praeities įvykių analizei skiriama sąlyginai mažai laiko, tačiau ateities kūrimui, galimų problemų sprendimui, ieškojimui išeičių iš situacijų, kurios dar neegzistuoja, bet yra tikėtinos, – klaikiai daug! Kai imu jam (suprask – protui) dėl [...]
Šiandien mane lengva priversti pakilti nuo žemės – pasinaudok proga, pasinaudok savo magiškomis galiomis, pasinaudok. Būgneliais, barškučiais, žvangučiais ir metalofonu. Rudens ryto melodija. Virpėdama skamba. Pripildo.
Mūsų širdys, aptepliotos molingais purvais, pakraščiuose atvėsusios, švelniai besisukdamos plūduriuoja tarp upės krantų, naktimis atspindi mėlyną pilnatį, rytais užsimiegojusias akis, plaukus ant ateities planų, o gal voratinklius. O dienos dar [...]
Taip man dažnai sakydavo jogos mokytoja, pataisiusi mano asaną ir pastebėjusi, kad visgi norėdama galiu koją pakelti aukščiau, o petį pasukti stipriau. Jaučiu, kad šia fraze galima apibūdinti daugelį mano gyvenimo aspektų. Nesu iš tų žmonių, kurie tam tikram reikalui atiduoda visas įmanomas jėgas. Esu linkusi visuomet pasilikti truputėlį rezervo. Nenumatytiems atvejams. Kad paskui netyčia [...]
Mane apima beviltiškas siaubas, kai pamatau, kada buvo publikuotas paskutinis tinklaraščio įrašas – visai apsileidau. Lyg ir vyksta gyvenimas mano padangėje, lyg ir turiu laiko bei noro jį aprašyti, bet va – kalendorius kalba pats už save.
Vakar pirmą kartą žaidžiau pokerį. Brolis šimtą kartų įkalbinėjo pamokyti, bet dėl man pačiai nesuprantamų priežasčių vis atsisakydavau (greičiausiai [...]
Žinoma, prieš keliaujant į šį Vokietijos miestą, jo pavadinimas ryškiausiai asocijavosi su mylima The Dresden Dolls grupe, planavau netgi parsivežti kokių nors ten nusipirktų lėlyčių kaip suvenyrų, bet, kaip žinia, prisiminimai yra geriausios lauktuvės sau, išliekančios visą gyvenimą, na, gal dar visai nieko gaiviai arbūzinis lūpų balzamas keliems rudenėjantiems mėnesiams, o vietoj lėlių teko pačiai [...]
Voratinkliai sutankina blakstienas, sunarplioja mintis, apipina dienas ir pavakares klaidžiais nesusivokimo siūlais, viskas atrodo ne iki galo tikra, nes ir laikas srūva per greitai, nejaugi jau vėl ne už kalnų Kalėdos, imbieriniai sausainėliai ir vaisinės arbatos, o vairuodama aš bijau pati savęs, nes ne šimtu procentu gyvenu šiame pasaulyje, ir nereikalaukit doro šimtaprocentinio dėmesio, dalelę [...]
Magai teigia, kad mes esame burbulo viduje. Į tą burbulą mes patenkame savo gimimo akimirką. Iš pradžių burbulas būna atviras, bet paskui ima vertis ir galiausiai visiškai mus uždaro. Tas burbulas yra mūsų suvokimas. Jame mes tūnome visą gyvenimą. Ir tai, ką iš vidaus matome ant jo apvalių sienų, yra mūsų pačių atspindys…
Šiemet jau dviejų [...]
