Mielos kolegės atrankų specialistės, kiek laiko skiriate vienam pokalbiui dėl darbo? Man paprastai užtenka pusvalandžio. Tai taip ir susidėlioju grafiką – dešimtą, pusę vienuoliktos, vienuoliktą ir t.t. Kai man skiria pokalbį be dvidešimt minučių kažkuri valanda, suprantu, kad kandidatus kaitalioja kas trečdalį valandos. Na, tiek laiko – dar pakenčiama, nors atrenkamieji neišvengiamai susitinka vienas su [...]
Na ir štai, galima švęsti, džiugi sukaktis – metai be darbo. Atsimenu pirmuosius šio tinklaraščio įrašus, kuomet guodžiausi, kad viskas mano gyvenime yra super tvarkoj, išskyrus tai, kad aštuonias valandas kasdien turiu riogsoti ten, kur netraukia širdis. Ir aš tikrai nesu iš tų žmonių, kurie, aplinkybėms susiklosčius taip, kaip jie svajojo, prisigalvoja naujų sąlygų laimei. [...]
– Gatvės pilnos tokių, – liūdnai tarstelėjo jis. Jo akimis žiūrint, jei žmogus neturi pastogės, taip jam ir reikia, jei turi – ką nors apiplėšė.
Nes jei jau vaikų literatūrą skaitau, tai kodėl gi paaugliškos negaliu imtis? Juolab kad mano mąstysena kartais labai primena niolikmečių. O gal su amžium tai visai nesusiję? Nors gatvėmis su įtartinomis [...]
Vos gimęs kūdikis yra neįtikėtinai labai priklausomas nuo aplinkos, augant žmogus tampa vis labiau savarankišku, ir, reikia manyti, kad absoliuti nepriklausomybė nuo visko, kas supa mus, turėtų būti galutinė siekiamybė (taip mano ne tik budistai, bet ir aš).
Pamenu svaigias akimirkas gavus pirmąją algą, už kurią galėjau prisipirkti kokių tik noriu batų ir drabužių (veiksmas vyko [...]
