Šiandien Kaune kariuomenė susitiko su visuomene ir surengė šventę, su visai normaliokiška koše, veidų teplionėmis bei aidinčiais šūviais. Laimingiausi joje atrodė berniūkščiai, kurie stebuklams atviromis akimis nardė tarp karinės technikos, nekantraudami tampė tėvams rankoves, kada pagaliau tie parašiutai, matavosi šalmus, bandė ginklus.
Prisipažinsiu, niekad nesu pirkusi bilietų į teatrą. Na, nebent į kokią Rygos nacionalinę operą. Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad į spektaklius nevaikštau, paprasčiausiai visuomet iš kažkur gaunu pakvietimų. Prieš kelias savaites su brangiausiuoju nusistebėjome, kaip seniai teatre besilankėme, paskui vakar nusipirkau naujus batus ir grįžusi namo radau teatro agentūros „Baltic Music” laiškiuką su pakvietimu [...]
Gaunu nemažai laiškų, kuriuose skaitytojai klausia… Tinkama pradžia įrašui? Skamba tarsi pasiteisinimas, kodėl apskritai lendi į šią temą. Nes jei neklaustų, apie tai nesusimąstytum? Tai gal ši tema ne Tavo? Bet jei Tavęs klausia, tai jie mano, kad Tavo? Tu ar jie, kas svarbiau?
Vis dažniau susimąstau apie patį rašymą kaip tokį, jo kilmę, priežastis ir [...]
Va, jau geri trys mėnesiai, kaip galiu girtis skambiu bedarbės vardu. Esu minėjusi, kad laiko nešvaistau, smaginuosi, tobulinuosi, bendrauju, va praėjusią savaitę buvau trijų dienų mokymuose tokiuose, ai nu ten apie pasitikėjimą (s)avimi ir panašiai, tai va įstrigo vienos merginos (gal moters, nežinau, nuo kada reikia kaip vadinti – kuo daugiau man metų, tuo labiau [...]
O savaitgalį atidarėm lietuviško pajūrio sezoną. Su mašalais plaukuose, vėju ausyse, užuovėja kopose, pietaujant tarp žydinčių vyšnių, gulbių pulkams plazdant virš galvų, skaitant iki kol sutems ant suolelių prie marių, švelniai vadinant mane perpelyte, kratant smėlį iš batų, ir vis prisimenant, o kaip pernai, o kaip tada… Ir paskui Ventė, Kintai, geltonuojantys laukai, užrašas ant [...]
Kaip norėčiau sugrįžt į vaikystę, kai nebuvo jokių rūpesčių, tik drugelių gaudymas gėlėtoje pievoje… Ne! Niekada nebuvau taip pagalvojus ir nesupratau žmonių, šitaip kalbančių. Nebuvo problemų? Viešpačiuk, gal jie atmintį prarado? Nuo pat gimimo mus lydi nesusipratimai ir egzistencinės bėdos – nori valgyt, užpakalis šlapias, barškaliukas kažkur nukrito, – ir Tu nieko negali padaryt, net [...]
Klausaus Heineken Openerio radijo vedama tauriausių tikslų rasti dar vieną priežastį ten vykti. Tu užsuki pažiūrėt, ar nieko naujo neparašiau, tada Tu, ir abu matot, kad nieko. Štilis? Ir ką.
Gaminu šaltibarščius, verdu bulves ir kiaušinius prie jų, vaikštau į mokymus (būti (s)avimi?), vėjas išpučia iš paausių nerimo likučius, aš turiu ką apsirengti, pagaliau gyvenime.
Ai, o [...]
