Kartais man atrodo, kad šitas gyvenimas man buvo įteiktas kaip prizas už viską, ką gero pasauliui padariau praėjusiuose gyvenimuose. Užtat galiu niekuo nesirūpinti, nei savim, nei tuo labiau kitais, nes man tokios tarsi niekad nesibaigiančios atostogos. Nešiojuosi pilną skraitą valentininių širdelių ir lipnių šypsenų, žarstau dešinėn kairėn, klumpa meilės išsiilgusieji man po kojomis, baik spoksot [...]
Kadangi įvedus į didžiojo G paieškos langelį junginį “nacionalinis diktantas” vienas pirmųjų rezultatų yra pernykštis mano įrašas apie šį įvykį, susilaukiau netgi piktuoliškų kaltinimų klaidinant skaitytoją dėl šiemetinio diktanto rašymo datos. Taigi, didžiai gerbiamieji, 2009-aisiais gražiu tikslu plunksnas krebždinsime sausio 24-ąją, kitą šeštadienį, vienuoliktą ryto. Jau užsiregistravau.
O kaip pernai rinkome gražiausią lietuvišką žodį, kuriuo tapo čiaudulinis “ačiū” [...]
Vakar prieš miegiuką pažiūrėjau Vicky.Cristina.Barcelona, ir prieš nuplaukiant į sapnų karalystę taip rišliai svarsčiau blondinių ir brunečių pliusus bei minusus, kad jei būčiau į diktofoną įrašius, puikus podKęstas būtų. O kai šiandien sumaniau viską užrašyti, suvokiau, kad eilinį kartą kvaila yra dalykus suvynioti į stereotipų kokonus. Juk ir Cristina (kurią vaidina neprilygstamoji Scarlett), išpažindama savo [...]
Kaip jau skelbia mano tinklaraščio pavadinimas, gyvenime (ir miestuose) stengiuosi ieškoti laimės, o šitame reikale man labai praverčia pilni kibirai juoko – ir malonūs hormonai gaminasi, ir sveikata gerėja, ir šiaip gyvent linksmiau. Lietuviškas, rusiškas ir tikriausiai britiškas humoras man ne itin prie širdies, bet vakar smalsumo vedama pažiūrėjau per TV3 “Humoro klubą“, nes Paulius [...]
Muzikinis atradimas, labiausiai verčiantis mane strykčioti ir dusliai alsuoti pastarosiomis dienomis neabejotinai yra Josephine Foster. Pagavau save svarstant, kad jos balsas ir iš dalies dainos panašios į Alinos Orlovos, kurios nevirškinu. Žinai kodėl? Dėl suknistai kvailų pastarosios dainų žodžių.
Dabar pasiteisinimui, kad truputuką nutuokiu apie poeziją, pasigirsiu, kad kadaise kadaise, tos dienos negrįš, kai buvau aš [...]
Kai niurkdomės visuomenėje, nuolat ieškome patvirtinimų, kad esame kažkuo išskirtiniai, bet tuo pačiu be galo panašūs ir artimi. Ir kai man darbe, namie bei kartu važiuojant automobiliu sako kas čia pas Tave per ne muzika, šypsenos kampučiai linksta link grindų. Ir tas mano tobulasis last.fm atradimas čia labai praverčia guodimu, kad esu suderinama – su [...]
Nesuskaičiuojamas varnų būrys glaudžiu ratu apsupa mano snieguotus stogus, sėdžiu kelius apsikabinus, tirštu rašalu aplietas akis į dangų nukreipus – jei Tu mano išsigelbėjimas, tai kas aš Tau?
Pasižymėk į darbų sąrašiuką aštuonioliką apkabinimų ir gilius tamsius bučinius, pusnys semia ausis, išbadėję angelai neranda lesalo, o troškimai yra tik kvapnūs arbatos puodai, bet kas juose?
Tu svarstai, [...]
© Modestulo
Ir žinai, kas mane labiausiai biesina? Gero turinio tinklaraščiai su neįmanomu skaičiumi rašybos klaidų! Kai kas nors dėl ko nors varo ant mano pinkcity.lt, tyliai sau paburbu “nepatinka – neskaityk”, bet ką daryt, jei man patinka, o skaityti negaliu? Naujausias pavyzdys, didysis šio įrašo įkvėpėjas – Ąžuolas ir draugai. Netgi nominuoti Pravdoje. Ir čia [...]
Ne, nu bet va Tau ir gyvenk, žmogau, upių sandūroje. Vieną tiltą sutaiso, kitas sugenda… Šįryt vietoj įprastų dešimties minučių darban važiavau valandą ir keturiasdešimt. Mano rekordas, tikrai. Vat jei jie Šilainiuose, kur žmogai planuoja sukti į automagistralę didžiąją, atsistotų, tie žaliūkai, ir šūkčiotų: “Nedarykit klaidos! Važiuokit per kitur!”, daugiau naudos būtų, nei kad stovi [...]
Nu tai jau su tais Naujais pagaliau!
Vos prasidėję, man jau jie kupini stulbinančiai malonių atradimų, oi oi!
Pirma. Sutikę Naujuosius sostinės Katedros aikštėje nuvarėm pas tokius draugų draugus, kurie, pasirodo, turi katiną… Šitiems gyvūnams esu žiauriai alergiška, čiaudėti ir snargliuotis pradedu penkias minutes pabuvusi jų gyvenamose patalpose, tik vieną kartą esu nakvojusi tokiuose katininiuose namuose, tai [...]
