Pliaupiant tragikomiškiems lietums ir spiginant tūkstančiams saulių susodinu visus savo buvusius mylimuosius (ar įmanomas toks žodžių junginys? mylėti+būtasis laikas?) ant melsvo suolo ir kvočiu žerdama šaltus purslus ant veidų: pasakykit, mielieji, kodėl galų gale ėmę mane pažinti puolat psichinių ligų diagnozes išrašinėti? Kas pasauly po velnių matė gryną pliusą arba nesužalotą minusą? Esu viskuo, kuo [...]
Kadangi esu nuostabi kulinarė, ypač puiki konditerė smaližė, daugelį savo laisvalaikio valandų praleidžianti virtuvėje (pauzė, NOT!), laimėjau šaunųjį Dovilės desertų konkursą su savo kefyruotom braškėm. Nes žmonės vasarą nori gaiviai užkąsti ir greitai greitutėliai lėkti laukan. Be skambaus titulo gavau dar ir dovanų kuponą už šimtą litų knygučių nusipirkt.
Nuostabus prizas, iškart nuvariau rinktis ir tada [...]
Viskas prasidėjo nuo to, kad ruošdamiesi sutikti bliuzo festivalio dalyvius organizatoriai poilsiavietės prieigose rado mažulytį pasiklydusį šuniuką.
Pavadino Bliuzu, prižadėjo globoti ir festivalio simboliu paskelbė.
Bliuzuojančių šunų buvo ir daugiau.
Festivalis nuostabus savo atmosfera – jame smagu ir kūdikiams, ir pankams, ir vienišiams, ir pensininkams. Ir keturkojams draugams.
Kai gimsti, iš šiltos jaukios aplinkos papuoli į nepažįstamų žmonių būrį. Bandai juos prisijaukinti, paversti savais. Nes tarp tokių smagiau. Saugiau. Nesąmoningai taip išpuola, kad per savo gimtadienius vis kartoju tą pirminį scenarijų. Nors planuoju kitaip, kai išmuša dvylika, apsidairius aplink pamatau vien nepažįstamuosius.
Ir taip atsitinka devyni šilti garbanotos blondinės apkabinimai tamsiam miške su nuoširdžiais [...]
Et, jau baigėsi… Tradiciškai jose buvo visko. Ugnies:
Žaidimų:
Bliuzasriubės (ir eilės prie jos):
Gražių žmonių:
Iš tiesų gražių žmonių:
Gyvūnų mylėtojų:
Marškinėlių:
Ir – kaipgi kitaip – didysis festivalio dalyvių linksmintojas Rimukas:
Tradiciška, bet tuo pačiu ir nepakartojama. Taip žavu, kad šiemet negalėjom pakelti to sunkaus sekmadieninio vaizdo, kai visi griauna palapines ir keliauja autostrados link. Paprastai išvažiuodavom vieni paskutinių, bet šįkart [...]
Taip taip, esu iš tų super kuklių personų, kurios, jei primirštamas jų gimtadienis, išdrįsta apie jį priminti. Taigi, šiandien yra valstybinė šventė ir man sueina visi dvidešimt šešeri. Truputį belekoks skaičius, dvidešimtpenkmetis buvo kaip ir jubiliejus, dvidešimt septyni – mano laimingas skaičius, todėl tie metai bus neįtikėtinai nuostabūs, žinau. O dabar tarpinis laikotarpis. Ko sau [...]
Gerųjų tėvelių bei mielaširdingojo likimo dėka man nusišypsojo laimė turėti ne tik sesę, bet ir brolį. Kadangi šiandien yra jojo gimimo diena, viešai į interneto platybes šaukiu – sveikinuuuu!
Sesytę per jos gimtadienį trumpai aprašiau, dabar – brolio eilė. Kaip ir dera jauniausiajam, jis pas mus – tikras maištininkas. Jei visa šeima vaikštom šviesiom galvom, jis [...]
Nors žmonės dažnai kartoja, kad rutina ir pasikartojantys dalykai jiems įgrista, o naujovės suteikia gyvenimui šarmo, tai ne visuomet tiesa. Jei mes kasmet neturėtume gruodžio pabaigoje Kalėdų, kurių išvakarėse visi valgo silkę ir kūčiukus, o vėliau keičiasi dovanomis, arba Rasų su jų laužais, metų ratas netektų atsvaros ir atskaitos taškų. Ritualai, kasmetinių švenčių minėjimas, metų [...]
Ech Jūs mano vasaros rytai, kas gali būti geriau – pabundi, kai spinduliai kutena blakstienas, jokių striukių, jokių aulinių batų, ir gatvėn. Nuo žemės truputį garuoja vėsa, kiemas pilnas mašinų – niekam nereikia į darbą. Artėjant vidurdieniui traukia medžių šešėliai, saldus pavėsis. Ir viskas lėtai lėtai, tingiai ir ramiai. Pirštų galiukais. Plevesuoja sijonai, šiugžda suknytės. [...]
Tais gūdžiais laikais, kai turėjau popierinį dienoraštį, kurį skaitydavau ašai viena, gimtadienių proga praktikavau mielą dalyką – rašydavau laišką sau į ateitį, ir perskaitydavau jį per ateinantį gimtadienį. Tai leido aštriau suvokti, kaip viskas keičiasi ir kaip lieka taip pat. Laiške spėliodavau, kaip man seksis po metų, ko iš savo smulkių planelių būsiu pasiekus, dalindavau [...]
