Ai, nugi kiek tai moteriai reikia iki pilnos laimės – pasikeisti šukuoseną. Šiaip pro kiekvieną veidrodį ar atvaizdą atspindintį paviršių praeidama į save užsižiūrau, dėmesys dėmesys, ir moteriški komplimentai iš kiekvienos sutiktos pažįstamos. Mes su sesyte šiaip panašios, o dabar kirpčius nusikirpau, kokius ji nešioja, tai vaje vaje, būsim dvynės. Dar truputuką jaučiuosi kaip Alisa [...]
Ir tada, po dienos bėgimo bėgimo bėgimo, ir po viso to sukimosi kaip voverė kad-tik-viską-spėčiau-mažiau-liktų-rytojui, kai jau atsiguli su skaudančiom kojom ir su dideliausiu puodu mėtų arbatos, va tada supranti, kas yra svarbiausia, kad nusiraminimas slepiasi ne tose mėtose, o ten, kas yra iš tiesų svarbiausia. Mylimojo glėby.
Nes taip norisi pamišėlio balsu (toks piktas kvatojimas) [...]
Man labai patinka daug laisvų dienų. Naktim žaidžiam Monopolį, dienom važinėjam. Po Lietuvą, kad dar kartą pamatytume, kaip čia gražu:
Ir kad jau pavasaris tikrai tikrai:
Kadangi moteris buvo sukurta paskutinė iš visų padarų ir yra visų Dievo sukurtų būtybių pabaiga bei užbaiga, maža to, – viso pasaulio tobulybė, tai kas galėtų paneigti, kad ji nėra pati puikiausia iš visų padarų? Agrippa von Nettesheim, XVI a. (Taip. Šiuos žodžius parašė vyras)
Chi chi.
Ir iš viso aš nesuprantu, kodėl moterys per kovo [...]
Dažnai verkiu. Nesistengiu laikyti ašarų akyse, nes esu sentimentali. Jos daug dažniau byra iš laimės, nostalgijos, nei dėl liūdesio.
Puošiuosi sijonukais ir suknytėm. Labai patinka.
Periodiškai pykstu ant viso pasaulio, ir man atrodo, kad jis jaučia tą patį man. Paskui ateina laikas, kai įsiplieskia begalinė abipusė meilė. Kitą mėnesį vėl iš naujo.
Suprantu, kada mano automobilyje baigiasi kvepalai, [...]
“Pinigai leidžia nedaryti dalykų, kurių nemėgsti daryti. Kadangi aš nemėgstu daryti praktiškai nieko, pinigai praverčia”, – Groucho Marx.
Ne paslaptis, kad pinigų nuolat trūksta. Net tiems, kurie vartosi milijonuose, nervų ląstelės žūsta nuo didžiulio noro turėti dar daugiau. Pagalvoju, ką galėčiau daryti / ko nedaryti, jei turėčiau daug daug pinigų. Pirmas dalykas, šaunantis į galvą, yra [...]
Šiomis dienomis aš tiesiog baisingai neturiu laiko, todėl mano ilgus protingus sapaliojimus keičia foto įrašai. Nebijokit, trumpam. Labai labai to tikiuosi.
Tai šiandien apie tigrę. Ji man padeda bloginti, sėdėdama ant kelių:
Bet greitai tai pabosta, ir ji užmiega saldžiu kūdikių užmigimu:
Ir tada pasakykit man, dar neturinčiai vaikų, kaip jūs tuos savo angelėlius žadinat ir pernešinėjat į [...]
Pavasaris. Nesvarbu, kad oras lygiai toks pats, kaip paskutinius keturis mėnesius. Nesvarbu, kad tik kalendorinis. Esmė juk tai, ką jauti. Jaučiu pavasarį.
Kažkaip instinkyviai norisi panardinti pirštus į žemę, pajausti drėgmę, vėsą ir trupančius grumstus delnuose. Užaugau ant asfalto, matyt nuo primityviosios prigimties man pasąmonėj tas noras išlikęs.
Kas belieka, griebiu savo visus vazonus, susinešu ant didelio [...]
Vienas iš dalykų, kuriuos turime būdami vaikais ir prarandame suaugę yra spontaniškumas. Mažius, pagalvojęs ar supratęs, kad kažko nori, siekia tai gauti tučtuojau – prašymais, zyzimais, klastom, klykimais ar net griuvimu ant žemės. Suaugėlių požymis – gebėjimas atidėti poreikio / noro patenkinimą iki to laiko, kol bus tam tinkamos sąlygos arba poreikis / noras iš [...]
