Mažos apvalios pakrypusios mėlynos
Rodyklytės prie Tavo vardo tvirtina
Kad į visus Tavo laiškus atsakiau
Į klaustukus atsakiau į tuščius delnus
Į keistus sapnus atsakiau
Vėl atsidūsti kad aš Tavo atsakymas
Dabar vėl abejoji
Aš esu Taip
Aš esu visada
Aš esu pati klaikiausia beprotybė
Šlykščiai juodai akis išsidažiusios
Blondinės delnuose klyksmuose
Ir klegena ruduo verda [...]
Ir tada sako mažasis draugas gyvenantis kairėje
Destrukcija yra kūrybos forma
Ir be pasigailėjimo viską ištrinu
Ir žiaurumui reikia drąsos
Viską turiu ko man reikia
Neturiu reikalo tai įrodinėt
Aksioma
Prikalk mano plaštakas prie mokyklos suolo
Būk žiaurus nebijok
Nieko niekada nebijok
Netgi nihilizmo
Išvirk mano šlapias aikčiojančias mintis
Vakarienei su grietine sukramtyk
?
Nebijok
Atsibodau? Verkšlenančių blondinių, vadinančių save keistomis, Blog‘ų niekas neskaito? Iškitink. Esu labiausiai pataikaujanti publikai rašytoja ever.
Ryte absoliučiai netikėjau (niekas nebūtų įrodęs), kad vakaras (be dvidešimt penkių devynios, atsimeni) ateis. Bet jau pusė keturių, gal ir ateis. Tik reikia dar keturiolika įrašų tėkštelti. Jei rašyčiau teminį Blog’ą (jei sprausčiau savo mintis į Temą), greitoji jau [...]
Ok, nu siaubingai kvaila nuotaika, ką galiu padaryt. Jis e-mail’o nerašo (galėčiau atsakinėt), tai Tau protą toliau knisu. Reikia gi kažkam tas nesąmones iš savo galvos išpilt. Neturiu idėjos, apie ką rašyt. Gerai, vadinasi, nebus įrašas super ilgas. Kaip kad Oni’iai visi skundžiasi – kam tiek daug rašai. Na, turi ką pasakyt, tai ir rašo. [...]
“It looks like Lisa Simpson giving a blowjob”. Laukiu 2012 Olimpiados… Oi, man penktadieniai patinka tuo, kad mano nuotaika šią savaitės dieną būna nereali. Jau tokia „durna“, nelietuviškai kalbant, kad šakės. Ryte porą valandų draugiaška pas mane į darbą buvo atvarius, prisižvengėm, per pietus su kolegėm varėm skudurų pirkt (iš esmės smagus užsiėmimas), o visas [...]
Keistas prizas geriausio Blogo konkurso autoriui yra Blogo rašymo pavertimas darbu. Gerai, kad Tu iki šiol smaginaisi rašinėdamas, bet dabar dirbk. Rašyk būtinai. Nesvarbu, kad nėra nuotaikos, įkvėpimo arba tiesiog apie ką rašyt. Taip galima bet ką nusodint. Atsimenu, kažkada mokykloje išgirdau prašymą (pasiūlymą?) – sukurk eilėraštį. Juk Tu moki. ?????????????????????? Man tai skamba taip [...]
Tai, ką sako žodžiai, nelieka amžinai. Žodžiai lieka amžinai. Žodžiai visada tie patys, o tai, ką jie reiškia, niekada nebus tas pats (Antonio Porchia, cit. iš tinklapio apie NLP). Vakar Jis skaitė senas mano eiles. Apie mano įsimylėjimus prieš septynis metus. Jautriai ir aštriai visada reaguoju į pokyčius emocinėje sferoje. Stiprūs tie mano eilėraščiai. Ir žodžiai išraiškingi. [...]
mažytėm saujom drugiai semia pieną
pila ant mūsų galvų ir kvatoja
laikrodžiai tiksi absoliučiai netolygiai
plaukia vaizdai plaukia miestas
mūsų plaukai tirpsta piene
spengia ruduo karšta šalta smagu
tuščiose kopose ridinėjasi žvilgsniai
įspaustose pėdose lieka ilgesys
bangos išmušinėja vienatvę
liekam tik dviese užstrigusiuose
laikrodžiuose pieno baltume
uždenk man akis nuo sapnų
kai tu taip švelniai pirštų galiukais
narplioji drėgnus voratinklius
kad jie netyčia mano svajonių
nesupančiotų ir neapkandžiotų
pradedu kvepėti mėtom ir namais
atsigulu nuoga ant akmens
šnabždu kad drugiai šiemet
žiemos čia nes šilta pas mus
ir krykštauja maži sapnai
tipena pirštų galiukais per
ūkanotą kasdienybę o tu sakai
kad rudens sultys saldžios
na gerai [...]
Štai kokie gražūs naujieji namučiai. Paplokime visi dėkingai MekDrop. Kadangi gyvenimas tokia geometrine progresija gerėja, atradau dar vieną puikų dalyką. Žinau, kad viską savo gyvenime sprendžiu pati. Kuriu save, savo pasaulį. Jei noriu, galiu pasikeisti vardą ir pavardę (pavardę kažkada tikrai pasikeisiu, suprantant, apie ką aš , bet atsisakyti savo vardo, kurį man [...]
