Siaubas yra, kai supranti, kad laikas vis dėlto egzistuoja. Ir kad gali sakyt, kad nepastebėjai, kaip dešimt metų praėjo. Reiškias jau Tau nebe penkiolika. Tokiom filosofinėm temom šį gūdų penktadienio vakarą mane privertė susimąstyt INXS albumas Elegantly Wasted, paskutinis, kuris buvo išleistas ir įdainuotas Michael Hutchence tais pačiais devyniasdešimt septintais, kai jis ir mirė. Daug [...]
Kažkada (berods, kai man buvo dvylika metų, daug gerų dalykų tada atsitiko) sugalvojau, kad dvidešimt septyni yra mano laimingas skaičius, ir iki šiol tuo tikiu. Šiandien dvidešimt septinta diena, todėl ji negali būti jokia kitokia – tik laiminga. Winamp -> Add -> Directory -> Datarock Datarock -> DoubleClick Fa-Fa-Fa -> Volume Up Up Up Up [...]
Tiu tiu tiu tiu tiuuu I‘m addicted to You.
Kaip būna nesvarumo būsena padėties erdvėje prasme, taip esu nesvarumo būsenoje laike. Arba jo nėra, arba jis sustojęs, arba plaukia kažkur šalia manęs. Bet tikrai neliečia mano gležnos būties. Vakar išvėmiau paskutinius jo likučius į kelis plastikinius maišelius. Šiandien toliau nuodijuosi kokteiliais.
Ir nebepasakok, kad sirgti yra blogai. [...]
Sirgti yra gera, nes gali:
1. visą dieną lovytėj patyliukais klausytis The Thrills over and over again
2. sužinoti, kad jie jau išleido trečią albumą, neparsisiųsti jo, bet tikėti, kad paprašius brolis jį kaip nors suveiks ir bus dar geriau
3. neplauti indų, netvarkyti namų ir nesijausti kalta
4. didžiuliais puodais gert arbatą ir užkrimtinėti įvairiais skanumynėliais
5. laukti, kol [...]
Mano ausinių laidukams kažkoks ne gėris yra nutikęs, todėl važiuodama į darbą ne muzikos klausau, o stebiu. Garbaus amžiaus ponas autobuse paklausia, ar gali prisėsti į tuščią vietą šalia manęs. Nustebusi teigiamai pamirksiu, jis padėkoja ir atsisėda. Padariau gerą darbą? Įlipa moteris, kuri buvo porą kartų kolegų pavadinta Ponia Šypsena. Nes šypso visada. Kažkaip keista. [...]
Stebiu, kokiu būdu dažniausiai žmogeliukai patenka į mano Blog‘ą. Per Google paiešką, aišku. Apskritai visur patenkama per Google tikriausiai. Bet kokių neįtikėtinų paieškų gali būti, šakės. Vos ne kiekvieną dieną būnu iki sielos gelmių nustebinta žmonių išradingumo: kokių tik žodžių junginių neįmanoma sumaigyti į paieškos laukelį!
Ar žinojai, „…kap išlankstyt šunį“? (kap kap kap). Labai [...]
Gražios kojos yra ne tos, kurios iki pečių, o tos, kurios ant pečių J… Kartais norisi tam tikrus pojūčius užkonservuoti, ant stiklainiuko dangtelio užrišti gražų raudoną vilnonį siūlą (kabala?) ir pasidėti kaip kambario puošmeną ant palangės. Ir kai kurį nors sausio vakarą bus liūdna ir pilkai šlapia, atsidaryti, pakabinti šaukštelio galiuku, pasidėti ant liežuvio ir [...]
Baby, did you forget to take your meds? Baby, did you forget to take your meds, įkyriai nenustoja klausinėjęs Brian Molko. Ok, ok, įkalbėjai – žeriu saują laimės hormonų (vis dar tokiais netiki?), įsliuogiu į džinsus auksiniu pamušalu (all at once tampu dienos karaliene), žavingai kaukšėdama raudonais aukštakulniais bėgu bėgu bėgu (kaip Carrie iš Sex&TheCity) į [...]
Dar jėgulė yra tai, kad nusprendus grįžti į palaimingąją savo būseną nustojo galvą skaudėt. O skaudėjo nuo vakar kokių 3 val. Vaistų stengiuosi negerti iš principo, tikėjausi, kad išsimiegojus praeis, bet praėjo tik po lemtingojo sprendimo. Jėga. Dabar trumpai pakalbėsiu apie principą, dėl kurio stengiuos negerti vaistų (tik ekstremaliais atvejais, bet tada jau nebepadeda). Skausmas [...]
Iki skausmo kruvini šermukšniai
Kapsi ir spalvina miglotą rudenį
Klejoja laukais suaugusios svajonės
Blakstienos aukštyn žemyn aukštyn
O Tave pažinojau viduramžiais
Senoviniuose sapnuose laikei ranką
Ištirpo žvaigždės nuo šilumos
Varva jų dulkės į mūsų burnas
Mes ramūs paspringti nebijom
Mes žiaurūs mes nuolat sapnuojam
Persiveriam delnus pirmadieniais
Apvoliojam švelniuose voratinkliuose
Ir toliau kap kapsi šermukšniai
