Jean Shinoda Bolen: Gods in Everyman

2019-06-03

Jean Shinoda Bolen Gods in EverymanLiterally, we hold our parents responsible; but the same statement, “the parent is the wound,” can metaphorically mean that our wounds can also parent us. Our wounds can become the fathers and mothers of our destinies.

Kai perskaičiau Goddesses in Everywoman, žinojau, kad skaitysiu ir apie dievus vyruose, būtinai, tik norėjau padaryti pertraukėlę, kad galėčiau sužinoti giliau apie vyriškuosius archetipus po kurio laiko, pasiskanaudama, gerokai apvirškinusi informaciją apie deives. Bet va, pradėdavau vieną knygą skaityti, kitą, nė viena neužkabino, nes vis masino ši. Tai ir leidau sau tą saldų malonumą perskaityti! Ir nė trupučio nenusivyliau.

Discovering what happened and why carries into the present. Each of us has a personal story, with a cast of characters and a role we were cast in by our family, a story that we continue to unconsciously live, recruiting others to play the familiar roles, until we become aware of the underlying plots and subplots.

Kadangi neišvengiamai nuo mažumės kasdien tenka bendrauti su vyrais ar berniukais, smalsu pabandyti geriau suprasti jų mąstyseną bei elgesio motyvus. Labai praplečia akiratį ir skatina empatiją bei atjautą. Be to, tiek dievų, tiek deivių archetipai gali būti išreikšti abiejų lyčių asmenybėse, tad ši knyga padeda daugiau sužinoti ne tik apie savo senelį, tėvą, brolį, sutuoktinį ar sūnų, bet ir apie save pačią.

Bliss and joy come in moments of living our highest truth — moments when what we do is consistent with our archetypal depths. It’s when we are most authentic and trusting, and feel that whatever we are doing, which can be quite ordinary, is nonetheless sacred. This is when we sense that we are part of something divine that is in us and is everywhere.

Skaitant buvo ne vienas momentas, autorės įvardintas kaip Aha! akimirka, kuomet ilgą laiką buvęs miglotas dalykas staiga nušvinta nauja šviesa ir tampa visiškai aiškus. Puslapis po puslapio rašytojai pasakojant apie graikų dievus prieš akis stojosi įvairių gyvenime sutiktų vyrų paveikslai ir aiškėjo jų elgesio priežastys. Galų gale ne tik smalsumas tenkinamas skaitant šią ir knygą apie deives – atsiranda žymiai stipresnė tolerancija įvairovei.

Life continually presents us with moments of decision. When we consciously make a choice that is based on love and wisdom, knowingly rejecting an alternative that would enhance our power, the first courageous decision is often the hardest. Each next time, it may become easier, until what once would have been the difficult choice becomes the natural one. Then, love becomes the ruling principle in our psyche.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.

Erin Niimi Longhurst: Japonizmas. Menas džiaugtis gyvenimu

2019-05-24

Erin Niimi Longhurst Japonizmas Menas džiaugtis gyvenimuSvarbu ne turėti naujausios mados daiktų ar vis įsigyti naujų, o iš naujo atrasti seną palaidinę, kuri gulėjo užkišta drabužių spintoje, arba pagaminti gardų patiekalą iš likučių šaldytuve. Kalbama ne apie materialius dalykus ir net ne apie turėjimą. Žodis “taupus” čia gal ir ne visai tinkamas, kaip netinka ir žodis “ekonomiškas”, nes į jį įeina apsukrumas, apdairumas ir mokėjimas išsiversti. O wabi-sabi reiškia gebėjimą rasti džiaugsmą ir pasitenkinimą naudojant tai, ką jau turi.

Anksčiau man atrodė nesąmonė, bet dabar pradėjau tikėti visokiais ženklais, sutapimais ir tuo, kad įvairūs dalykai pasitaiko mūsų kelyje tada, kai jų labiausiai reikia. Ir kai per dieną trijose skirtingose vietose pamačiau Japonijos vėliavą, o bibliotekoje akis užkliuvo už knygos pavadinimu Japonizmas, rankos tiesiog pačios ją paėmė. Anksčiau niekad specialiai Tekančios saulės šalies kultūra nesidomėjau, tik atskirais jos elementais – labiausiai haiku ir sušiais :) Bet kai perskaičiau šią knygą, supratau, kad man nepaprastai artima šių žmonių gyvenimo filosofija. Na, jei atmesime nenormalaus darboholizmo sindromą.

Kai kurie gražūs japonų kalbos žodžiai neturi tiesioginio vertimo į kitas kalbas. Komorebi – vienas mano mėgstamiausių. Šiuo žodžiu apsakoma šviesa miške – saulės spinduliai, kurie skverbiasi per lapiją.

Autorė – tinklaraštininkė, tad jos tekstai neilgi, aiškūs, lengvi, šviesūs ir su gaivia saviironijos gaidele. Rašytoja pagal kilmę turi tiek japoniškų, tiek britiškų šaknų, tad geba į mums egzotiškos šalies kultūrą žvelgti lygindama ją su vakarietiškomis tradicijomis. Knyga gausiai papildyta nuostabiomis iliustracijomis, kurių kiekviena nusipelno bent kelių minučių meditacijos žiūrint į ją. Nuostabus kūrinys.

Japonizmas

Ženkite vieną nediduką žingsnį, o tada dar ir dar vieną. Neskubėkite: pasitikrinkite, kaip jaučiatės patys ir kaip jaučiasi kiti, skirkite laiko apmąstymams ir nebūkite per daug savikritiški.
Ieškokite pusiausvyros, darykite pauzes, džiaukitės tyla. Pradėkite. Branginkite įbrėžimus, randus, nubrozdinimus, kurių rasis jums bandant.
Kriskite septynis kartus, atsikelkite aštuonis. Nesustokite.
Tokia yra japonizmo žinia.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.

Jean Shinoda Bolen: Goddesses in Everywoman

2019-05-06

Jean Shinoda Bolen Goddesses in EverywomanThe Jungian perspective has made me aware that women are influenced by powerful inner forces, or archetypes, which can be personified by Greek goddesses. And the feminist perspective has given me an understanding of how outer forces, or stereotypes — the roles to which society expects women to conform — reinforce some goddess patterns and repress others. As a result, I see every woman as a “woman-in-between”: acted on from within by goddess archetypes and from without by cultural stereotypes.

Nepaprastai susižavėjau šia knyga ir kai pasakojau artimiesiems apie ją, susilaukiau skepsio: na, tai ar jau atradai deivę savyje? Ar čia kažkas panašaus į Pabarčiūtę? Ne, pavadinimas atrodo klaidinantis, ir dėl jo netgi nesinorėjo iš pradžių imti šio kūrinio, bet tai tikrai nėra panašu į Pabarčiūtę, tai nėra motyvacinė knyga apie tai, kaip reikia visiems dalinti meilę ir būti savo gyvenimo kūrėja. Goddesses in Everywoman - psichologinė (su feminizmo prieskoniu) knyga apie archetipus, kurie neišvengiamai veikia kiekvieno mūsų elgesį ir savijautą, o kaip juos pavadinsi – jau susitarimo reikalas. Autorė pasirinko antikos mitologiją ir aiškina moters psichologiją per septynių deivių portretus ir mitus.

If a woman is one-in-herself, she will be motivated by a need to follow her own inner values, to do what has meaning or fulfills herself, apart from what other people think.
Psychologically, the virgin goddess is that part of a woman that has not been worked on, either by the collective (masculine-determined) social and cultural expectations of what a woman should be, or by an individual male’s judgment of her. The virgin goddess aspect is a pure essence of who the woman is and of what she values. It remains untarnished and uncontaminated because she does not reveal it, because she keeps it sacred and inviolate, or because she expresses it without modification to meet male standards.

Man šis kūrinys labiausiai patiko dėl to, kad atskleidžia moterų tipų įvairovę – kai žiniasklaida, knygos, filmai ir pati visuomenė aiškina, kokia turėtų būti tobula moteris, kaip elgtis ir kaip jaustis, čia pasakojama apie tai, kokios būna moterys, ir tada supranti, kad viskas su Tavim gerai, net jei Tu nenori būti nei princese, nei karjeriste, nei motina iš didžiosios M. Nežinau, čia matyt kažkokios mano vidinės žaizdos buvo paliestos (ir užgydytos), nes vos ne verkti iš palengvėjimo norėjosi, kai skaičiau apie kai kurias deives ir jų aspektus beigi dar ir paaiškinimus, kokia pagal mitą buvo jų vaikystė, kaip su jomis elgėsi tėvai ir kas iš to gavosi.

With Hestia as an inner presence, a woman is not “attached” to people, outcomes, possessions, prestige, or power. She feels whole as she is. Her ego isn’t on the line. Because her identity isn’t important, it is not tied to external circumstance. Thus she does not become elated or devastated by whatever happens.
***
Hestia is an archetype of inner centeredness. She is “the still point” that gives meaning to activity, the inner reference point that allows a woman to be grounded in the midst of outer chaos, disorder, or ordinary, everyday bustle. With Hestia in her personality, a woman’s life has meaning.

Nuoširdžiai rekomenduoju visoms, kurioms patiko Bėgančios su vilkais (tiesą sakant, neteko sutikti nė vienos, kuriai nepatiko). Planuoju dar ir Gods in Everyman perskaityt. Tada jau visai viskas man bus aišku :)

She feels herself to be like a turtle without a shell, expected to compete in a rat race. By nature, Hestia is not a joiner or a social climber, isn’t moved by political causes and lacks ambition. She isn’t out in the world trying to put her mark on it, and doesn’t care to be. Thus she is easily overlooked and devalued by achievers, do-gooders, and social arbiters, who measure people by tangible standards and find her lacking.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 10.

Chade-Meng Tan: Search Inside Yourself

2019-04-12

Chade-Meng Tan Search Inside YourselfIn Matthieu’s experience, happiness is a skill that can be trained. That training begins with deep insight into mind, emotion, and our experience of phenomena, which then facilitates practices that maximize our inner well-being at a deep level, ultimately creating sustainable happiness and compassion.

Tęsiu savo laimės paieškas gilindama žinias ir praktikas apie meditaciją, įsisąmoninimą, atjautą ir mielaširdystę. Atrodo, viskas daugmaž žinoma ir aišku, bet tam, kad smegenyse susiformuotų gilesni takeliai ir taptų įpročiu mąstyti pozityviau, įsisąmoninant buvimą čia ir dabar, vis skaitau apie tą patį, tik papasakotą kito žmogaus lūpomis, iš jo perspektyvos. Šįkart knygos autorius – Google inžinierius, atradęs meditacijos ir emocinio intelekto sąsajas kaip kelią į laimę bei pagrindą taikos pasaulyje kūrimui, įtikinęs Google vadovus skirti laiko ir lėšų kompanijos darbuotojų mokymams medituoti.

Remember that letting go is not forcing something to go away. Instead, letting go is an invitation. We generously allow the recipient to choose whether or not to accept the invitation, and we are happy either way. When we let go of something that distracts our meditation, we are gently inviting it to stop distracting us, but we generously allow it to decide whether or not it wants to stay. If it decides to leave, that is fine. If it decides to stay, that is fine too. We treat it with kindness and generosity during its entire presence. This is the practice of letting go.

Dažnai panašaus turinio knygų autoriai kalba paprasta, lengva, šviesia maniera, todėl skaityti labai malonu ir gera, tačiau šįkart rašytojas dar ir pasižymi nuostabiai šmaikščiu humoro jausmu, kuris persmelkia kiekvieną, net ir rimčiausią pamoką. Gebėjimas pasijuokti iš savęs ir komiškų gyvenimo situacijų bei linksmos komiksų tipo iliustracijos ne kartą privertė nusišypsoti.

We take for granted many of the neutral things in life, such as not being in pain, having three meals a day, and being able to walk from point A to point B. In mindfulness, these become causes of joy because we no longer take them for granted. In addition, pleasant experiences become even more pleasant because our attention is there to fully experience them. For example, a delicious meal when consumed in mindfulness becomes more enjoyable simply because you put your full attention into enjoying the meal. When living in mindfulness, neutral experiences tend to become pleasant, and pleasant experiences become more pleasant. There is no cost or downside (nor down payment). What a great deal.

Knyga labai aiškiai, suprantamai, smagiai ir paprastai pateikia pagrindinius budistinės filosofijos principus, pagrindžiant juos naujausiais neurologijos, sociologijos ir psichologijos mokslų tyrimų rezultatais. Nekalbama apie aukštesnes energijas, čakras ir pomirtinį gyvenimą, tiesiog su inžinieriui būdingu tikslumu paaiškinama, kaip pakankamai paprastai galima pasiekti ne tik asmeninę laimę, turtingus tarpusavio santykius, sėkmę darbe, bet ir taiką pasaulyje, kad ir kaip pompastiškai pastaroji skambėtų. Geriausios rekomendacijos.

Four very helpful general principles for dealing with any distressing emotions are:
1. Know when you are not in pain.
2. Do not feel bad about feeling bad.
3. Do not feed the monsters.
4. Start every thought with kindness and humor.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.

Laiškas sūnui septintojo gimtadienio proga

2019-04-02

Labas, mano mylimas sūnau!

Esu nepaprastai laiminga, kad jau septynerius metus esi mano gyvenime, neskaičiuojant laiko, kurį praleidai mano pilve. Būti pirmagimiu – nelengva užduotis, nes kai Tu mokaisi pažinti pasaulį, aš kasdien ir kasnakt mokausi būti mama. Iš pradžių mažo kūdikėlio, paskui paaugusio vaikučio, dabar – septynmečio mama. Mokausi suteikti Tau pakankamai laisvės, mokausi nubrėžti ribas, kad būtum saugus. Mokausi paleisti, kai Tu nori bėgti tolyn, mokausi priglausti, netgi tada, kai jautiesi toks įniršęs, kad atrodo, jog apsikabinimo Tau dabar mažiausiai reikia. Kartais mums būna lengva, kartais sunku, ir tai yra normalu. Toks yra gyvenimas, ir aš esu nepaprastai dėkinga už visas pamokas, kurias man dovanoja buvimas Tavo mama.

Nors sakai, kad septyneri metai – visai ne jubiliejus, ne vienas mokslininkas yra nustatęs, kad svarbūs pokyčiai žmogaus gyvenime vyksta būtent kas septynerius metus. Taigi Tu įžengsi į naują savo gyvenimo etapą, tad šiandien galime stabtelėti minutėlei ir atidžiau į Tave pažvelgti.

Laimė

Drąsiai galiu teigti, kad didžiuojuosi Tavimi. Vien tai, kad Tu skaitai ir supranti šį mano laišką, įrodo, koks esi sumanus, nuovokus ir brandus. Žaviuosi Tavo atsakingumu, savarankiškumu, gebėjimu laisvai bendrauti su įvairiais žmonėmis ir greitai užmegzti naujas pažintis bei draugystes. Džiaugiuosi, kad galiu drąsiai Tavim pasitikėti tiek nusiųsdama Tave į parduotuvę kiaušinių nupirkti, tiek palikdama pažaisti su sese, kol maudysiuos. Smagu, kad myli gamtą, žygius, muziką, judesį, šachmatus ir maudynes.

Nekantrauju pamatyti, kokios dar nuostabios Tavo savybės atsiskleis Tau augant ir bręstant. Ačiū, kad esi mano sūnus ir augini mane kaip žmogų. Myliu Tave stipriausiai, kaip tik įmanoma.

Su gimtadieniu!

Laimingos laimės dienos!

2019-03-20

Šiandien – tarptautinė laimės diena. Man atrodo, tai pati universaliausia šventė, nes per kitas ne visi turi progą švęsti ar susimąstyti – Moters diena netinka vyrams, Tėvo diena netinka motinoms, Sergančių onkologinėmis ligomis – tiems, kurie su jomis nesusidūrę, Diena be automobilio – tiems, kurie ir taip jo nevairuoja. O va laimė ir jos siekis – pats bendriausias vardiklis, vienijantis visus planetos gyventojus. Sakoma, kad jei kažkoks asmuo Tau labai nepatinka, jei Tau nepavyksta jame rasti nė menkiausio dalykėlio, už kurį jį galėtum mėgti, atsimink, kad jūs abu vis vien turite vieną bendrą bruožą – abu norite ir siekiate būti laimingi.

Kaip sufleruoja mano tinklaraščio pavadinimas, laimės paieškos nėra svetima tema ir man. Perskaičiau dešimtis knygų šia tema, žiūrėjau video, kalbėjausi su žmonėmis, ieškojau atsakymų savyje. Įdomu tai, kad moksliniais tyrimais nustatyta, jog mes kiekvienas turim skirtingą laimės pusiausvyros tašką. Kai atsitinka kažkas, kas mums atrodo labai bloga, jaučiame stiprius liūdesio, baimės ar pykčio jausmus, jei labai gera – džiaugiamės, net iki euforijos galime būti pakylėti. Bet kai tokių ryškesnių įvykių nėra, mes visuomet sugrįžtame į savo pusiausvyros tašką, savo neutralią poziciją, kuri vieniems, deja, yra pakankamai nelaiminga, kitiems gi – laimingesnė.

Laimė

Geros žinios – šį neutralios padėties laimės pusiausvyros tašką galima pačiam paveikti ir pastumti aukštyn laimingumo link. Na, kad kasdien – namie, darbe, automobilyje ar miške – jaustumeis truputį (arba gerokai) laimingesnis. Fainai, ane?

Kaip?

Paslaptis nėra taip lengvai išaiškinama, kad man pavyktų sudėti ją į vieną tinklaraščio įrašą. Nors gal yra? Esmė – sąmoningai būti čia ir dabar, priimti šią akimirką tokią, kokia ji yra, jos nevertinti ir neteisti. Skamba labai paprastai, įgyvendinimas truputį sudėtingesnis. Tam reikia kasdien treniruotis, bet pastangos šimtu procentų atsiperka.

Labai padeda meditacija. Jei sunku susikaupti, prisiruošti ir reguliariai medituoti, gali padėti programėlės telefone (dabar mes be jų nė žingsnio, ar ne?). Populiariausia jų – Insight Timer, kurioje rasi ir pradžiamokslį meditacijos naujokams. Rekomenduoju ir linkiu kasdien tapti vis laimingesniu!

P. S. Aišku, nėra geresnio laiko pradėti gerai praktikai, nei ši akimirka, bet ši ir artimiausios kelios dienos yra dvigubai geresnės, nes dabar – lygiadienis, kai diena ir naktis susilygina visose žemės platumose, tai astronominio pavasario pradžia – tobulas laikas naujoms pradžioms.

Kobayashi Issa: The Spring of My Life: And Selected Haiku

2019-03-16

Kobayashi Issa The Spring of My Life And Selected HaikuIn cherry blossom
shadows, no one, really, is
a stranger now

A little shady
spot of grass in summertime -
sanctuary

Niekada nemėgau ilgų poemų, romanų, storų knygų, nesibaigiančių tekstų. Žaviuosi žodžio magija, o pylimas pastraipos po pastraipos neužsičiaupiant nė menkiausiai pauzei man atrodo meistriškumo trūkumas. Daug žodžių gali parašyti kiekvienas dažnas, o va keliais nusakyti visą gyvenimo filosofiją – aukščiausio lygio menas. Būtent toks menas ir yra japoniškasis haiku.

A summer’s estate:
my little grass mat spread out
in the piney shade

My home is so poor
even the resident flies
keep their family small

Su didžiausiu malonumu skaičiau vieno žymiausių Japonijos haiku poetų Kobayashi Issa rinktinę, kurią jis pats laikė savo mėgstamiausia. Joje įpinta ir autobiografinių prozos intarpų, o pratarmėje pasakojama nepaprastai tragiška poeto gyvenimo istorija. Patyręs nežmoniškai daug skaudžių netekčių, skausmo ir neteisybės, Kobayashi Issa ne tik išlaikė vidinę ramybę, bet ir su mielaširdingiausia atjauta žvelgė į kiekvieną gyvą būtybę, net jei tai būtų tik uodas ar musė, bei nestokojo subtiliausio humoro jausmo.

The free cormorant
scurries back to the boat when
her new baby cries

Lying in hammocks
we speak so solemnly of
distant thunder, distant rain

Buvo sunku išrinkti tik keletą man labiausiai patikusių haiku šio įrašo citatoms, tad pateikiu daugiau. Kiekvienas jų toks subtilus, toks jautrus, kad net šiurpuliukai oda nubėga. Skaitant šią nuostabią knygą pradėjau dar atidžiau žvelgti į mane supančią aplinką, sąmoningiau būti čia ir dabar.

The nature of man:
the moon gazers vanish
more quickly than the moon

The beggar remains
sitting in evening rain -
few coins in his box

Kobayashi Issa buvo įsitikinęs, kad poezija gali būti kelias į nušvitimą. Tuo patikėjau ir aš.

A world of dew
and within every dewdrop
a world of struggle

Just being alive!
- miraculous to be in
cherry blossom shadows!

In early spring rain
the ducks that were not eaten
are quacking happily

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.

Apie lietuviškus smilkalus

2019-03-15

Kai kalbame apie kūno pojūčius, žmonės dažnai uoslę yra linkę paminėti paskutinę arba priešpaskutinę, mat nesuteikia jai daug reikšmės (tol, kol kažkas šalia jų labai stipriai nesmirda). Tuo tarpu aš esu ne tik labai jautri kvapams, bet ir stipriai emociškai paveiki jų kerams. Užuodus tam tikrus aromatus, manyje akimirksniu gali imti šokti palaimos deivės, užplūsti prisiminimų vandenynas, siausti galingiausių jausmų viesulas. Aišku, emocijos sukyla ir prekybos centre einant pro buitinės chemijos skyrių arba susitikus su žmogumi, kuris, atrodo, visą buteliuką kvepalų prieš išeidamas ant savęs susipylė – tik šiais atvejais nelabai teigiamos. Man atrodo, kad kvepintis taip gausiai, jog eidamas palieki paskui save aromato šleifą, yra labai agresyvu – juk jei man kažkas neestetiškai atrodo, galiu tiesiog nusisukti ir nežiūrėti, o va nekvėpuoti – negaliu… Na čia tiesiog toks mažas pastebėjimas – kam reikia apie save kvapu šitaip rėkti? Ar nebūtų maloniau, jei Tavo kvapą užuostų ir pagal jį Tave pažintų tik artimiausi žmonės?

Nukrypau aš čia truputį nuo temos, norėjau iš tikrųjų pasidžiaugti naujausiu savo atradimu, kurį padariau brolio dėka. Tai lietuviški smilkalai, gaminami pagal senovės tradicijas! Įprastai savo namus kvepinu arba iš Rytų atsiųstais smilkalais, arba natūraliais eteriniais aliejais, o čia – uau! Gavau dovanų jonažolės ir ajerų rankų darbo smilkalus (iš karto galvoj ėmė suktis klausimas, kaip čia pačiai tokius pasigaminus), kurie turi atpalaiduojantį bei raminantį poveikį.

Lietuviški smilkalai

Smilkydama juos užuodžiu vidurvasario pievą, šnarančias smilgas, įkaitusį smėlį pajūry, pirtį ir vantas, sausus pernykščius lapus, kelio dulkes saulėkaitoje, deginamą žolę, ir dar kažką, kam aprašyti man trūksta žodžių. Aromatas nėra pernelyg intensyvus, bet gilus, daugiasluoksniškas, tvarus. Esu sužavėta. O dar kai įjungiu vaizduotę ir imu matyti mūsų protėvius, kvėpavusius tuo pačiu aromatu prieš daugel šimtų metų, iš viso jaučiuosi pakylėta. Žinoma, tais laikais smilkydavo ne siekdami geresnio namų kvapo, o apsaugai nuo įvairių užkrečiamų ligų.

Į paveikslėlį taip pat įdėjau neseniai vasaros tema suvertus karolius – jie man atrodo tokie smagūs, lengvi, šilti, linksmi ir laimingi! Ir peržydėjusi tulpė, likusi nuo kovo aštuntosios: skaitydama japoniškus haiku noriu nenoriu truputį persismelkiu tos tautos filosofija, o Japonijoje ypatingai gražu yra ne tik tai, kas jauna, nauja ir šviežia (kaip mūsų vakarietiškoje kultūroje), bet ir tai, kas sena, susiraukšlėję, aptrupėję, nes tokiuose dalykuose gyvai atsispindi pats gyvenimas. Todėl neskubu išmesti nuvytusių gėlių.

Linkiu stebuklingų atradimų Tau šį savaitgalį!

Lietingas vakaras

2019-03-14

Virš mano skėčio
Ulbauja lakštingala
Plačiai šypsausi

Miške

Over umbrella
Of mine a nightingale sings
I’m smiling widely

Apie lavos apyrankę

2019-03-13

Esu iš žmonių, kurie mėgsta kiek įmanoma daugiau dalykų pasigaminti patys. Žinau, kad galima nusipirkti dailesnių daiktų, nes tie, kas tuos pačius dalykus daro dešimtmečius, yra tobuliau įvaldę jų gamybos meną, nei pradedančioji aš, bet man žymiai smagiau pačiai pasinerti iš pradžių į kūrybos, paskui į gamybos procesą, ir paskui tą daiktą naudojant džiaugtis, kad turiu tokį unikalų, savo pačios rankomis sušildytą kūrinį.

Vakar susivėriau tokią apyrankę, kuri ne tik man labai estetiškai atrodo, yra maloni nešioti, bet ir turi gilią simbolinę prasmę.

Lavos apyrankė

Į apyrankę įvėriau nuo pikto serginčias akis, kurios taip pat simbolizuoja regėjimą, dviem įprastom ir trečiąja didesne akimi. Didžiausias karoliukas – širdis, simbolika akivaizdžiai aiški, ar ne? Mylėti kiekvieną gyvą būtybę – didžiausia laimė ir siekiamybė. Rombas, dažnai sutinkamas senovės lietuvių tautinėse juostoje, reiškia Žemę, Saulę, dieną, moteriškumą, motinystę, Tantroje jis simbolizuoja vartus į dvasinį atgimimą, o senovės kinų tradicijoje – laimę bei nušvitusį žmogų. Apvalus rutuliukas – Visata, tobulybė, dangus, amžinybė, nemirtingumas, ateitis, perėjimas, pilnatvė.

Apyrankės pagrindą sudaro lavos akmenukai – svečiai iš giliausių Žemės gelmių, ištvėrę stipriausią karštį ir slėgį. Sakoma, kad šie akmenys padeda pajusti pamatinį ryšį su Motina Žeme, suvaldyti emocijas, suteikia stiprybės ir drąsos, ypač pokyčių akivaizdoje, ramina, padeda tramdyti pyktį. Be to, sustingusi lava pasitarnauja kaip tobulas eterinių aliejų difuzorius – dėl porėto paviršiaus pakanka tiesiog užlašinti keletą lašų savo mėgiamo eterinio aliejaus ir jo aromatas lydi visur. Šiai apyrankei parinkau vieną savo mėgstamiausių, giliai žemišką vetiverijų eterinį aliejų, kuris stiprina, maitina, atkuria ir palaiko kūno yin energiją, o dvelkia tiesiog dieviškai. Nenuostabu, kad nenoriu su šia apyranke skirtis niekados, net eidama miegoti pasidedu ją šalia pagalvės.