Peter Wohlleben: Paslaptingas medžių gyvenimas

2019-12-08

O daugiausia nerimo jiems kelia tai, kad šitaip galop gali sunykti skirtis tarp augalų ir gyvūnų. Na ir kas? Ar tai labai blogai? Šiaip ar taip, skirstymas į augalus ir gyvūnus daug nesvarstant buvo pasirinktas pagal mitybos būdą: vieni vykdo fotosintezę, kiti minta gyvomis būtybėmis. Nors didžiausias skirtumas tarp jų – tai laiko tarpsnis, per kurį apdorojama informacija ir imamasi veiksmų. Tad ar lėtai viską vykdančios būtybės yra savaime mažiau vertingos nei greitosios? Kaskart vis pagalvoju: jei įsisąmonintume, kiek daug panašumų yra tarp gyvūnų ir augalų, galbūt taptume gerokai dėmesingesni medžiams ir kitiems augalams.

Skaitydama šią knygą dažnai viduje jaučiau kažkokį žodžiais nenusakomą skausmą, tarsi širdgėlą, maudimą, svetimą gėdą, o kartais gal net ir ne svetimą, savą, vidinę kaltę už savo ir visos žmonijos veiksmus. Kiek metų mes egzistuojame šioje planetoje? 200 tūkstančių? O štai medžiai čia gyvuoja beveik 400 milijonų metų! Jie išgyveno nerealius klimato atšilimus ir ledynmečius, bet išliko. Dabar mokslininkai jau ištyrė, kad medžiai tarpusavyje intensyviai bendrauja, rūpinasi savo vaikučiais bei senais ligotais artimaisiais ir kaimynais, jie turi atmintį, jausmus, suvokimą, tarpusavio perspėjimo sistemą, bei daug kitokių bendravimo priemonių. Mes, žmonės, esam tokie kvailučiai egocentrikai, iš pradžių netgi manėme, kad Saulė aplink Žemę sukasi, dabar taip pat dažnas įsitikinęs, kad jei kažkas nekalba va tokiais žodžiais, kaip aš su Tavim bendrauju, tai reiškia jis nėra pakankamai protinga būtybė, ir dėl to žmonija – aukščiausias gamtos išsivystymo lygis.

Medžiams migruojant miškas keičiasi. Ne tik miškas – visa gamta. Žmonių ketinimai išsaugoti kraštovaizdį dažnai žlunga. Tai, ką regime, yra tik trumpas tariamo pastovumo epizodas. Šią iliuziją puikiai atspindi miškas – medžiai juk yra ilgiausiai gyvuojančios mūsų aplinkinio pasaulio būtybės. Tad natūraliai augančiuose miškuose pokyčiai pasireiškia pasikeitus kelioms žmonių kartoms.

Paslaptingas medžių gyvenimas

Labai tikiuosi, kad kuo daugiau žmonių perskaitys šį ir į jį panašius kūrinius, nes tokios knygos nerealiai keičia pasaulio suvokimą. Galiu prižadėti, kad niekuomet jau į mišką nebežengsi taip pat, kaip anksčiau, kai sužinosi tuos įspūdingus mokslinius faktus, kuriais dalinasi autorius. Kad miškas – tai stebuklingas pasaulis, viduje jaučiau ir anksčiau, todėl nepaprastai mėgstu jame leisti laiką. Tačiau dabar ne tik jausiu, bet ir žinosiu, kiek daug nuostabių ir iš pažiūros nepastebimų dalykų čia vyksta!

Tad nieko keista, kad, nors kiekvienas vaikas žino, kad medžiai yra gyvos būtybės, jie vis tiek laikomi daiktais. Krosnyje smagiai spragsinčios pliauskos – tai liepsnos apimtas buko ar eglės negyvėlis. Arba knygos, kurią dabar laikote rankose, popierius – jis pagamintas iš perdirbtos, taigi tam tikslui nukirstos (kitaip tariant, nužudytos) eglės ar beržo. Sakysite – perdedu? Nemanau. Jei visa tai, ką perskaitėte šioje knygoje, apibendrintumėt, tuoj iškiltų asociacija su pjausniais ir kiaulėmis. Savo reikmėms tenkinti mes žudome gyvas būtybes – tokia yra tiesa be pagražinimų.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.

Gruodžios pradžios eilės

2019-12-05

Per traškantį pirmąjį gruodą
Pirmykštei saulei suklykus
Atsiveria aidinčios tuštumos
Pritrupintos senų atvirukų
Po šaukštą, po kąsnį, po mirksnį
Nužarstom spyglius nuo širdies
Nuraškom gailius viso gero
Tik spokso pro tviskančią tylą
Juoda kaip smeigtuko galvutė
Sužvarbus kikilio akis

Laimė

Apie Tavo kūno teises

2019-11-28

Ar Tau yra kada tekę sulaukti kritinių pastabų dėl savo išvaizdos? Na, gal kad galėtum porą kilogramų numesti, ar kad kodėl šiandien nepasidažiusi, gal sergi?

Žinoma, tikriausiai esi ir komplimentų gavusi, bet ar visuomet jais nuoširdžiai tiki? Ar pagyrus Tavo išvaizdą nepradedi svarstyti, kokios naudos iš Tavęs siekia komplimento sakytojas? O va tos kritinės pastabos dažniausiai atrodo tikros, nuoširdžios, ir jos sminga kaip strėlės į širdį, ir nuotaiką visai dienai sugadina.

Būti nepatenkintais savo kūnais mes esame pratinami dar nuo vaikystės. „Ar nesiliausi valgiusi, tuoj pro duris netilpsi!“ arba „Ir vėl nieko nevalgei, pažiūrėk į save, kokia džiūsna, tikras kaulų vyniotinis“. Mokykloje ir kieme tarp vaikų iš viso vyrauja žiaurios patyčios, kuomet šaipomasi iš visko: atlėpusių ausų, strazdanų, to paties per didelio ar per mažo svorio, ūgio, prasidėjus brendimo laikotarpiui – iš natūralių kūno pokyčių arba jų „vėlavimo“. Deja, suaugus patyčios nesiliauja, tik įgauna subtiliau užmaskuotą pavidalą.

Kiek iš Jūsų yra visiškai patenkintos savo kūnais? Na taip nuoširdžiai – absoliučiai patenkintos? Kad jei būtų galimybė nemokamai, neskausmingai ir be jokių pašalinių padarinių pakeisti kažką kūne, Jūs atsakytumėt – ne, dėkui, aš savimi visai patenkinta, a?

Laimė

Prašau labai, suprask, kad tai nėra normalu. Gėdytis savo kūno tokio, koks jis yra, slėpti ir maskuoti tam tikras jo dalis, graužti save ir galvoti, kaip nuostabu būtų turėti kitokį kūną nėra normalu. Mes visos esame skirtingos, tik kažkodėl visuomenė bando įsprausti mus į vienodą, kažkieno (kieno?) sugalvotą standartą, pagal kurį krūtinė turėtų būti tokia, pilvas toks, šlaunys tokios, ir tiesa, nepamirškime nosies. Ir lūpų. Ir akių, su jų blakstienomis bei antakiais. Kakta? Pagalvojome apie ją, galime injekciją suleisti, ir raukšlių – kaip nebūta. Celiulitas, spuogai, plaukuotumas, randai, strijos, raukšlės, suglebusi oda – su amžiumi tariamų priežasčių būti nepatenkintomis vis daugėja.

Tai nėra normalu. Normalu yra džiaugtis savo kūnu, nes jis – mūsų namai, mūsų stipriausias pagalbininkas, kuriuo naudodamiesi galime nuveikti šimtus darbų, apkabinti šimtus žmonių ir dar visokių kitokių malonumų per jį patirti. Ir niekas, absoliučiai niekas, o ypač Tu pati, neturi teisės sakyti, kad kažkas su tuo kūnu yra ne taip. Kad kažkas negražu. Neestetiška. Ir sportuoti dera ne dėl to, kad svorio numestum, o kad taptum stipresnė, kad limfa aktyviau tekėtų. O valgyti sveiką maistą – kad geriau jaustumeis, o ne kad užpakalis nuo picų ir mėsainių neaugtų.

Tavo kūnas turi teisę būti toks, koks jis yra. Tavo kūnas turi teisę būti mylimas, ypač Tavęs. Visų pirma Tavęs.

P. S. Apyrankę, kurią matai iliustracijoje, vakar gavau prieš spektaklį Seen. Žinoma, ji simbolizuoja daugiau kūno teisių, ypač teisę būti liečiamam tik tų, kurie nori, kad Tave liestų. Bet apie tai – kitą kartą.

P. P. S. Šįkart kalbu tik apie moteris. Žinoma, vyrai taip pat susiduria su visuomenės spaudimu tilpti į tam tikrus nenatūralius grožio standartus, tačiau jų kūnams netenka patirti tiek daug pokyčių gyvenimo eigoje – menstruacijos, nėštumas, gimdymas, žindymas, menopauzė – visa tai palieka įspaudus moterų kūnuose. Džiaukimės jais, jie visiškai natūralūs.

Apie tai, ko Tu nori

2019-11-25

Labas!

Kaip Tu šiandien?

Turi laisvas šešias minutes? Žinau, kad turi, nes dabar naršai Feisbuke, ir kažin, kiek čia užtruksi… Siūliau vietoj to pasiryžti nedideliam eksperimentui, kuris gali maloniai nustebinti ir suteikti įdomių įžvalgų.

Pasiimk lapą popieriaus ir rašiklį, nusistatyk laikmatį šešioms minutėms, akimirkai užmerk akis, giliai įkvėpk, iškvėpk, gal net pavyktų atlikti tai su žiovuliu ar atodūsiu? Tuomet užrašyk lapo viršuje klausimą: Ko tu nori?

Laimė

Paleisk laikmatį ir visas šešias minutes nesustodama(s) rašyk viską, kas šauna į galvą. Nesistenk mąstyti racionaliu protu, leisk atsakymams kilti savaime, nefiltruok jų. Jei nežinai, ką rašyti, rašyk Nežinau, ką rašyti, bet neleisk rašikliui sustoti. Vėl ir vėl paklausk savęs Ko tu nori?.

Iš pradžių liesis atsakymai, kuriuos esi aiškiai įsisąmoninusi(-ęs), galbūt tie, kurie iš tikrųjų nėra Tavo, o primesti visuomenės ir kultūros, kurioje gyvename. Bet jei nesustosi, nestabdysi savęs, rašysi nevertindama(s) atsakymų, galbūt paaiškės daug įdomių dalykų?

Paskui užsuk čia pasidalinti potyriais, sutariam?

Apie skraidžiojimą euforijoje ir kaip įsižeminti

2019-11-21

Neseniai po nuostabios meditacijos gongo ir dainuojančių dubenėlių garsuose su jos vedančiąja šnekėjomės apie pakylėtą būseną po panašaus pobūdžio renginių, kuomet jautiesi nesiekianti kojomis žemės, skrajojanti kažkur padebesiuose, atitrūkusi nuo realybės. Dažniausiai iš karto po užsiėmimo sėdu vairuoti ir ne kartą pastebėjau, kad man reikia ypatingai sąmoningai sutelkti dėmesį, kad išlikčiau čia ir dabar bei nesukelčiau pavojaus sau ir aplinkiniams, nes proto būsena būna tokia tarsi pavartojus svaiginančių medžiagų – maloni lengva euforija…

Tokiais atvejais visuomet verta skirti bent keletą minučių įsižeminimo praktikai, kad pilnai grįžtume į savo kūną, kad mąstymas taptų aiškus, o koncentracija aštri. Noriu pasidalinti keletu būdų, kaip tai galima atlikti:

- vienas paprasčiausių, bet stebuklingai veikiančių – tiesiog uždėti delną ant viršugalvio ir keletą sekundžių lengvai paspausti save žemyn;

- nusiprausti veidą ir rankas šaltu vandeniu – kaip mat aplankys žvalus budrumas;

- išgerti karštos arbatos, pagamintos iš šaknų – tam tinka varnalėšų, kiaulpienių, kaulažolių, dilgėlių, miškinių sidabražolių, raktažolių šaknys, iš užsienietiškų – ciberžolės, imbiero ir saldymedžio, galima pačių šaknelių ir pakramtyti;

- keletą kartų giliai įkvėpti ir iškvėpti, dėmesingai sekant oro kelionę per kūną;

- pamasažuoti save, sąmoningai skiriant dėmesio pojūčiams: patrinti rankas vieną į kitą (tarsi norėtum sušilti), perbraukti delnais per veidą (tarsi praustumeis), patrinti ausis;

- vizualizuoti save tarsi tvirtai stovintį medį, iš pėdų leidžiantį šaknis gilyn į žemę.

Laimė

Jei nori patirti tą nuostabią skraidymo padebesiais euforiją, po kurios būtų naudingi šie pratimai, sekmadieniais kviečiu į savo vedamus renginius:
Šį sekmadienį Miego joga;
Gruodžio 1 Rašymo terapija;
Gruodžio 8 Rašymo terapija + giluminis atsipalaidavimas.

Apie miegą ir gliukozę

2019-11-17

Labas!

Kaip miegojai praėjusią naktį?

Manai, kad tai nėra labai svarbu? Iš tiesų, mūsų kultūroje miegas nėra pakankamai vertinamas. Manoma, jog tam, kad gyvenime susilauktume sėkmės ir kažko pasiektume turime daug dirbti, žinoma, po to – stipriai linksmintis, o – kaip sako liaudis – išsimiegosim, kai numirsim.

Deja, iš tiesų yra truputį kitaip. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad jau po vienos neišmiegotos nakties smegenų aprūpinimas gliukoze sumažėja šešiais procentais. Tai reiškia ne ką kita, kaip tik tai, kad neišsimiegoję mes tampame kvailesniais! Žinoma, kūnas bando išsireikalauti tos netektos gliukozės, todėl tiesiame rankas į saldumynus ir kitokį greitą nesveiką maistą. Gliukozės gauname, bet kartu ir savo organizmą teršiame, svorio priaugame.

Laimė

Maža to, smegenų aprūpinimas skiriasi kalbant apie skirtingas jų dalis, pavyzdžiui, priekinė smegenų žievė, atsakinga už mąstymą, sprendimų priėmimą ir savęs kontroliavimą socialinėse situacijose, neišsimiegojus praranda nuo dvylikos iki keturiolikos procentų gaunamos gliukozės kiekio. Kito mokslinio tyrimo duomenimis, neišsimiegoję mes keturiolika procentų ilgiau užtrunkame atlikti tam tikrą užduotį bei darome dvidešimčia procentų daugiau klaidų.

Taigi kai dirbame miego sąskaita, aukojame kokybę dėl kiekybės – jei pakankamai išsimiegotume, ne tik mūsų kūnas jaustųsi ir atrodytų geriau, bet ir pats darbas eitųsi žymiai efektyviau ir produktyviau.

Bet ką daryti, jei naktimis nesiseka normaliai išsimiegoti? Apie tai ateinantį sekmadienį šnekėsimės praktinėje paskaitoje, o po jos išbandysime giluminį atsipalaidavimą, kurio praktikavimas valandą prilygsta keturioms valandoms miego. Pasimatykime.

Apie algoritmus ir pozityvumą

2019-11-15

Viena mano pažįstama, neseniai pradėjusi savo verslą ir ėmusi jį viešinti Feisbuke, skundėsi, kad šis socialinis tinklas tyčia nerodo jos įrašų žmonėms, net ir tiems, kurie yra pamėgę jos sukurtą puslapį. Galbūt iš dalies tai yra tiesa – Feisbukas taip pat yra pelno siekianti organizacija, suinteresuota, kad norintys reklamuotis už savo paslaugų viešinimą susimokėtų pirkdami skelbimus. Tačiau šis socialinis tinklas taip pat yra įdiegęs sudėtingą, išmanų, kone intuityvų algoritmą, kurio dėka mes galime jame rasti tą informaciją, kuri mums šiuo metu yra aktualiausia. Maža to, mes šios informacijos kryptis patys reguliuojame – spausdami „Patinka“ bei komentuodami ties vienais įrašais ir ignoruodami kitus. Todėl jei tos pažįstamos puslapį žmonės pamėgo, tačiau vėliau nerodė susidomėjimo jo įrašais, ateityje jų ir nematys. Praktinis patarimas: „laikinkite“ tą turinį, kurio norėtumėte matyti daugiau ;)

Laimė

Šis Feisbuko algoritmo intuityvumas atliepia paprastą gyvenimišką tiesą: kur krypsta dėmesys, ten teka energija (angliškai net rimuojasi: „Where focus goes, energy flows“). Matome tai, ką norime matyti. Ko ieškosi, tą ir rasi. Žodžiu, liaudies išmintis šiuo klausimu daug yra pasisakiusi. Jei bendraudamas su žmonėmis kreipsi dėmesį į jų trūkumus, į negatyvias charakterio savybes ir žalingus įpročius, jei visus vertinsi, teisi ir kritikuosi (nesvarbu, kad tik mintyse), gyvensi tiesiog baisėdamasis, kokie siaubingi žmonės Tave supa.

O jei pamėginsi kiekviename, net labiausiai Tave erzinančiame asmenyje pastebėti kažką pozityvaus, jei vietoj kritikos žodžių vis dažniau ištarsi nuoširdų komplimentą, netrukus – o stebukle! – tie patys siaubingi žmonės magišku būdu pavirs nuostabiausiais asmenimis, iš kurių netgi galėsi kažko naudingo pasimokyti!

Atlikim eksperimentą – pabandom šį savaitgalį kiekviename sutiktajame įžvelgti kažką neįtikėtinai puikaus, a?

Apie tigrus ir miegą

2019-11-15

Vienas žmogus kiekvieną vakarą apeidavo savo namuką ir barstydavo aplink trupinius. Kartą kaimynas paklausė, kodėl šis taip darąs.
- Kad atbaidyčiau tigrus.
- Bet čia nėra tigrų, – nustebo kaimynas.
- Būtent!

Tai senas sufijų pasakojimas, primenantis mums, jog kartais taip ilgai elgiamės vedami įsisenėjusio įpročio, kad net nesusimąstome, ar tam tikri mūsų veiksmai turi prasmę ir ar jie mums padeda geriau jaustis.

Pavyzdžiui, ką darai, kai ilgai negali užmigti vakare arba prabudęs vidury nakties? Naršai telefone? Skaičiuoji, kiek valandų dar liko miegoti, jei pavyktų užmigti? Nerviniesi įsivaizduodamas, kaip rytoj jausies ir atrodysi po tokio trumpo nakties poilsio? O jei dar laukia svarbus įvykis…

O kaip dėl vakarinių ritualų? Ką kiekvieną kartą tam tikra seka padarai prieš eidamas miegoti? Ar šie veiksmai ir jų rezultatai tikrai padeda lengviau užmigti ir kokybiškai pailsėti?

Laimė

O jeigu pabandytum elgtis truputį kitaip?

Jeigu neužmigdamas nepažiūrėtum į telefoną ir nesužinotum, kiek dabar valandų, o vietoj to pradėtum stebėti savo kvėpavimą? Jeigu vietoj likusių nakties valandų skaičiuotum savo iškvėpimus? Jeigu prieš miegą neišgertum to įprastinio melisų arbatos puodelio, kuris, kaip tiki, padeda nusiraminti? Gal tuomet vidury nakties nereikėtų keltis į tualetą ir išblaškyti miegų?

Gal tų tigrų iš tiesų net nėra?

Intencija

2019-11-15

Kartais žmonės siekia įgyvendinti tam tikrus pokyčius savo gyvenime – atsikratyti nepageidaujamų įpročių, išsiugdyti naujus, jiems palankesnius, pavyzdžiui, skirti daugiau dėmesio miegui, sveikai mitybai ar kokybiškam bendravimui su savo vaikais, tačiau po kurio laiko šie geri ketinimai kažkaip užsimiršta, užsivelia tarp kasdienės rutinos reikalų, kol vėl stabtelim ir koks nors įvykis ar mes patys sau primenam – palauk, juk atrodo, ketinau skirti daugiau dėmesio naujiems įpročiams…

Vienas svarbiausių dalykų prieš imantis bet kokios veiklos, nesvarbu, ar ji vyktų tik mūsų galvose, ar visu fiziniu kūnu, yra intencija. Tai reiškia, kad iš pradžių reikia labai aiškiai ir konkrečiai sau įsivardinti, kodėl aš ketinu kažką daryti kitaip. Kas bus kitaip, kai pokytis įvyks? Kaip pasikeis mano gyvenimas? Kaip aš jausiuos, kai tai bus įvykę? Kaip atrodysiu, kaip elgsiuos, kaip bendrausiu, kaip su manim bendraus kiti?

Laimė

Ne tik apgalvokite šią intenciją, bet pajauskite visu savo kūnu – vizualizuokite save pokyčiui įvykus, išgirskite save ar kitus kalbant, užuoskite, pajuskite skonį burnoje, visu kūnu pasijuskite taip, tarsi jau dabar būtumėte tas naujasis aš, kuris yra įgyvendinęs svarbų pokytį.

Kiekvieną kartą, kai norėsis automatiškai pasielgti senuoju, įprastu būdu – naršyti feisbuke iki vidurnakčio, prisišlamšti spurgų, užšaukti ant vaikų dėl nesutvarkytų žaislų – leiskite mintyse iškilti savo intencijai. Kodėl man svarbu elgtis kitaip? Kodėl?

Tikiu, kad šis priminimas sau jei ne visuomet, tai bent kartais tikrai padės lengviau žengti pozityvių pokyčių ir augimo keliu. To šiandien Tau ir linkiu!

Dan Brulé: Tiesiog kvėpuokite

2019-11-06

Dan Brulé Tiesiog kvėpuokitePožiūris į kvėpavimo praktiką atspindi požiūrį į gyvenimą. Stebėdami kvėpavimą, sužinosite apie save daug nauja – galbūt net patys nustebsite. Kai norime pasiekti konkretų tikslą, kartais turime užgulti irklus, o kartais geriau tiesiog leisti upės tėkmei nešti valtį į priekį. Kartais turime imtis veiksmų, o kartais verčiau atsitraukti. Kartais būtina įvykius kontroliuoti, o kartais naudingiau leisti jiems tekėti sava vaga. Kartais imame gyvenimą į savo rankas, o kartais gyvenimas nusineša mus su savimi. Kartais kvėpuojame sąmoningai, o kartais leidžiame kvėpavimui vykti savaime.

Kartais knygas renkuosi tiksliai žinodama, ko noriu – pagal temą arbą autorių. O kartais tiesiog leidžiu savo intuicijai nuvesti mane prie knygos, kuri man šiuo metu būtų naudinga ir reikalinga. Pastaruoju būdu pasirinkau ir Tiesiog kvėpuokite. Kai paėmiau šį kūrinį į rankas, nusijuokiau – na taip, tiesiog kvėpuokime, kokio velnio apie tai rašyti storą knygą? Negi kvėpavimas nėra savaime suprantamas, prigimtinis dalykas, kurio mokytis ar apie jį daugiau sužinoti reikėtų? Na, bet nusprendžiau perskaityti, tiesiog iš smalsumo. Ir ką manai? Labai įdomi ir naudinga knyga, kurią rekomenduočiau beveik kiekvienam, kuris kvėpuoja!

Visi kvėpuojame tuo pačiu oru. Oras, kuris dabar yra manyje, neseniai buvo kitame žmoguje, rytoj jis bus paukštyje, kuris dabar plasnoja virš mūsų galvų, o gal šunyje, kuris ką tik prabėgo gatve. Tai ne tik gražūs žodžiai, tai – faktas. Mes tiesiogine prasme dalijamės tuo pačiu oru su visais, kurie kada nors gyveno ir kvėpavo šioje žemėje. Kai kurios oro molekulės, kuriomis kvėpavo Jėzus, Mozė ir Buda, dabar cirkuliuoja jumyse ir manyje.

Knygoje pasakojama apie kvėpavimo įsisąmoninimą (pasyvų aspektą) ir sąmoningą kvėpavimą (aktyvųjį), apie tai, kaip nuo kvėpavimo priklauso mūsų energija, imunitetas, streso lygis ir kiti svarbūs su sveikata bei gyvenimo gerove susiję faktoriai. Autorius detaliai dėsto, kaip kvėpavimas gali transformuoti protą ir padėti išgyventi net sunkiausiomis sąlygomis, taip pat pažadinti kūrybiškumą ir intuiciją. Tikrai nežinojau, kad yra tokia daugybė kvėpavimo technikų, kurias pasitelkiant galima pasiekti įvairių nuostabių rezultatų!

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.