Vaivorykštinė birželio 26-oji

2015-06-27

Birželio 26-oji įeis į istoriją kaip dar viena laisvės būti žmogumi diena. Ir teisę švęsti turi ne tik homoseksualai, kurie nuo šios dienos gali tuoktis visose Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir tie, kurie jaučiasi atsakingi už tai, kad pasaulis taptų truputį geresne vieta gyventi. Kai gerai tik man, o aplinkiniai nelaimingi, ir tas mano gerumas tampa kažkokiu nepilnaverčiu. Kai aš galiu oficialiai prisiekti amžiną meilę pasirinktam asmeniui, o kitas – ne, nes kažkokie kostiumuoti dėdės valdžioje mano turintys teisę nuspręsti, kokios lyties asmenį galima įsimylėti, o kokios – ne, man nesmagu.

Vaivorykštė

Man gėjų ir lesbiečių kova už savo teises visuomet primena istorines juodaodžių ir moterų lygiateisiškumo batalijas. Ką, būdami kitokios odos spalvos nei mes, jie gali laisvai gyventi, studijuoti universitetuose ir važinėtis viešuoju transportu? Ką, neturėdamos varpos jos nori rinkti valdžios atstovus ar net pačios būti renkamos? Dabar šie dalykai atrodo natūralūs ir savaime suprantami, o kadaise kėlė nuostabą ir buvo itin novatoriški. Kadanors lygiai taip pat juokingai atrodys tai, kad šiandieninėje Lietuvoje vyrai negalėjo tuoktis su vyrais, o moterys – su moterimis. Amerikoje toks idiotiškas draudimas jau yra vakarykštis reikalas.

Būdama psichologe bandau suvokti, kodėl kai kuriems heteroseksualiems žmonėms taip sunku pripažinti homoseksualų teises. Koks jiems skirtumas? Juk suteikdamas kitam teisę iš savęs jos neatimi (vėl taip idiotiškai karališkai išdidžiai skamba tas suteikdamas). Tikriausiai tame ir glūdi priežastys – jausdamiesi turintys daugiau teisių jie mano esantys viršesni, didingesni, teisesni. Kaip kadaise baltaodžiai prieš juodaodžius, vyrai prieš moteris. Nes kai turi vienodas teises, gali varžytis tik asmenybės savybėmis, talentais, gebėjimais ar dar kažkuo, kam reikia pastangų, o čia užtektų gimti heteroseksualiu baltaodžiu vyru – ir jau savaime esi geresnis už kitus pasaulio gyventojus.

Esu už pasaulį su vaivorykšte. Esu už tai, kad kuo daugiau žmonių būtų laimingi. Tegyvuoja Amerika :)

Maureen Lindley: Rytų Brangenybės užrašai

2015-06-23

Maureen Lindley Rytų Brangenybės užrašaiTuomet, kaip ir dabar, buvau įsitikinusi, kad turime elgtis, kaip trokštame, arba sumokėti už tai kartėliu ir nusivylimu. Juk negalima kaltinti lapės, kad pjauna vištas, – ji tik gera lapė. Mes visi gyvūnai, ir kiekvienas siekiame kuo geriau gyvuoti. Taip ir nesupratau, kodėl gamta mums davė kaltės jausmą; turbūt papokštavo.

Įdomi vienos moters gyvenimo istorija, nukelianti laiku atgal, o erdve – į Tolimuosius Rytus, paremta tikrais faktais. Rytų Brangenybė – tai kiniškas vardas, ir jis priklausė nepaprasto likimo gražuolei, kuri nesutiko paklusti tuomet vyravusiai patriarchalinei santvarkai, pati drąsiai rinkosi meilužius, pragyvenimo šaltinius ir gyvenimo būdą. Nepasakysi, kad jos istorija laiminga, bet kad neeilinė – tai tikrai.

Tik grįžtelėjęs atgal ir supratęs, kad savo gyvenimo gal ir nebūtum pasirinkęs, pradedi nerimauti dėl savo metų.

Tiesą sakant, nuo tiekos įvykių, persikėlimų gyventi vis kitur, o ypač meilužių vardų gausybės man susisuko galva, ir kai vėliau princesė vis kažką prisimindavo ir paminėdavo tam tikrą vardą, ne visuomet atsimindavau, ką ji turi omenyje. Tačiau knyga įdomi, turininga, ir netgi įkvepianti avantiūroms. Už rekomendaciją ačiū Laurai.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 8.

Türkiye 2015

2015-06-22

Türkiye 2015

Keliaudama po Gruziją kračiausi traukiniais, miegojau tame pačiame kambaryje su katinu, kuriam esu žiauriai alergiška, pėsčiomis skersai išilgai išbraidžiau miestus ir vakarais kojas nuo nuovargio skaudėdavo taip, kad net ir nakties poilsis nepadėdavo, todėl po atostogų Gruzijoje man reikėjo atostogų.

Türkiye 2015

O atostogos man neįsivaizduojamos be saulės, jūros, knygų ir skanaus maisto (kurio pačiai nereikia gaminti). Idealiam poilsiui skrydis neturėtų būti ilgas, apie persėdimus nė galvoti nenoriu, be to, skrendu su trimečiu sūnum, taigi reikia, kad viskas būtų lengva, paprasta ir patogu – esu komforto zonos fanė ir moku tuo mėgautis. Taigi išeitis aiški – atostogos Turkijoje su viskas įskaičiuota.

Türkiye 2015

Šįkart ilsėjausi ne Antalijoje ar Alanijoje, o Bodrume, kasdien žvelgiau į priešais stūkstančią Koso salą, kurioje taip pat turėjau laimės atostogauti, o didžiausias Bodrumo privalumas – rusų trūkumas. Bodrumas – tai jau Europa, reiškia, kaimynams iš Didžiosios Tėvynės per toli, ne vieta, ir valio. Mūsų viešbutyje daugiausia poilsiavo lenkų ir turkų, taip pat olandų, vokiečių, belgų tautybės žmonės.

Türkiye 2015

Nepasisekė, kad prieš pat skrydį pirmyn ėmiau ir apsirgau, tad teko keliauti kenčiant trisdešimt devynių laipsnių temperatūrą, varganai numuštą vaistais, bet užtat po paros pasveikau ir jaučiausi tokia laiminga, kad kitų poilsiautojų pazirzenimai apie tai, kad naktį palikus atvirą balkoną juos sugėlė uodai ar kad kambarinė pamiršo padėti vieną rankšluostį, atrodė tokie juokingi, nes ką tik buvau gyvai savo kailiu pajutusi, kad sveikata – visų svarbiausia.

Šimtu procentu mėgavausi nuostabiu oru, saulės voniomis, jūros su aukso dulkėmis bangomis, vaikų klegenimu taškantis baseine, dariau jogą, šokau, skaniai valgiau, bet nė karto neprisikimšau iki sprogimo, daugiausia mėgavausi šviežiais vaisiais ir salotomis, atostogos pavyko puikiai!

Türkiye 2015

Türkiye 2015

Marlena de Blasi: Tūkstantis dienų Venecijoje

2015-06-22

Marlena de Blasi Tūkstantis dienų VenecijojeSavo gyvenimą komplikuojame per dažnai. Kodėl turime iš jo spausti, jį kandžioti ir trankyti, įsitikinę, kad esam proto galiūnai? Prisidengdami racionalumu, išniekiname dalykų nekaltumą, tad galime netrukdomi klaidžioti ir bastytis, ieškodami aistros ir jausmų. Nelieskime to, kas nepaaiškinama.

Paantraštė skelbia, kad tai yra netikėtas meilės romanas, tad tikėdamasi lengvo ir nesudėtingo skaitymo pasiėmiau šią knygą atostogoms į Turkiją. Nesuklydau. Aišku, idealiausia būtų ja džiaugtis ilsintis Italijoje, mat visas veiksmas vyksta ten. Daug itališkų posakių, itališkų patiekalų receptų, ir, žinoma, meilės istorija su italu. Netikėtas romanas gal dėl to, kad pagrindinė veikėja jau seniai nebe niolikmetė, tad ir meilė kitokia – brandi, be iliuzijų, be nepamatuotų vilčių ir svajonių, tokia paprasta, rami ir saugi.

Nors knyga patiko, su pagrindine veikėja buvo sunku susitapatinti – kažkaip neįtikinanti buvo jos meilė, o kai kurie poelgiai sunkiai paaiškinami – aš suprantu, kad įsimylėjus galima viską mesti, parduoti verslą, namą, palikti suaugusius vaikus kitame žemyne ir išsikraustyti gyventi į Veneciją, tačiau kaip prieš vestuves nė karto nepasimatuoti vestuvinės suknelės? Šventės rytą užgriuvo tragedija, kai pasirodė, kad rankovės per siauros ir rankos į jas neįtelpa, tada piktdžiugiškai pagalvojau “Taip Tau ir reikia”, bet veikėja visgi rado išeitį.

Romanas man priminė garsųjį Valgyk. Melskis. Mylėk, skirtumas tik tas, kad šįkart išsiskyrusiai amerikietei nereikėjo trankytis po visą pasaulį, skanaus maisto, ramių šventovių ir mylimą vyrą ji rado vienoje ir toje pačioje šalyje.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 8.

Amélie Nothomb: Tikrinių vardų žodynas

2015-06-21

Amélie Nothomb Tikrinių vardų žodynasBet Liusetė buvo įsitikinusi, kad ji ne beprotė. Ji tik norėjo, kad gyvenimas būtų nepaprastas ir intensyvus. Ar nebūtum beprotė, jei norėtum ko nors kito?

Itin mažas ir saldus kąsnelis, kaip koks šokoladas – nedaug, bet būtent tai, ko reikia. Trumpa knyga, perskaitoma per kelias valandas, bet per šį laiką sugebanti įtraukti, sužavėti ir užstrigti atmintyje. Apie suaugusių ir vaikų santykius, apie vaikų santykius su vaikais. Apie keistą mergaitę su keistu vardu, gimusią neįprastomis aplinkybėmis. Nemažai gudrių įžvalgų, tokių, kur kada nors esi pamąstęs, bet garsiai neįvardinęs.

Berniukai dviprasmiškai reaguodavo į liemenėlių nešiojimo pionieres: jie jas stebėdavo susidomėję ir kartu laidydavo labai paniekinančius sąmojus. Beje, šį įprotį vyriškosios lyties atstovai išlaiko visą gyvenimą: visa gerkle šmeižti tai, kas jiems sukelia nesulaikomą norą masturbuotis.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 8.

Kur pavalgyti Gruzijoje

2015-06-10

Pasaulis yra nuostabi vieta, tačiau jis turi savybę kartotis. Miestai, kalnai ir slėniai, upės, geležinkeliai, lietūs, rūkai ir saulėkaitos. Anksčiau keliaudama norėdavau kuo daugiau pamatyti, patirti, žūtbūt verčiantis kūliais kiek įmanoma aprėpti, tačiau laikui bėgant suvokiau, kad svarbiau yra ne kiekybė, o kokybė, ir keliaujant svarbiausia kuo giliau pajusti. Šalies kultūra kur kas noriau atsiveria ne per paminklus, bažnyčias ir kalnų urvus, o lauko kavinėse, traukiniuose ir vestuvėse.

Todėl šįkart pasakodama apie savo išvyką į Gruziją noriu pasidalinti ne lankytinų objektų sąrašu, kurį lengviausiai gausi užėjęs į bet kurį informacijos centrą, o vietomis, kuriose galima skaniai pavalgyti malonioje aplinkoje.

Pusę kelionės praleidome naršydamos po Tbilisį. Pirmą dieną vakarieniavome Sofia Melnikova‘s Fantastiuri Duqani (Tabukashvili 22, Tbilisi). Nuostabi terasa vidiniame kiemelyje su žydinčiomis rožėmis ir apsiraizgiusiomis vynuogėmis, skanios sriubos, kinkaliai, keptos daržovės, naminis limonadas.

Vietinių teigimu, skaniausias vynas Tbilisyje yra mažame vyno bare Old Generation (Vine Assent (Europe Sq.), Tbilisi). Jis įsikūręs jaukiame urve, neturi wi-fi nei terasos, bet užtat savininkė yra labai šneki ir įdomi.

Moulin Electrique

Lankytojų atžvilgiu įspūdingiausia aplankyta kavinė buvo Moulin Electrique (Leselidze St., Tbilisi) – tokių hipsterių gatvėse retai sutiksi. Vienas padavėjas puikiai kalba angliškai su amerikietišku akcentu – tikra atgaiva ausims po visų tų rusicizmų. Maistas neįspūdingas.

Jei visų iki šiol mano minėtų kavinių reikia paieškoti, tai Cafe Kala (8/10 Erekle II St., Tbilisi) nepastebėti sunku – ji įsikūrusi Senamiesčio širdyje ir iš toli traukia akį savo raudonomis kėdėmis. Skanu, gražu, malonu, arti, bet dėl lokacijos daugiau renkasi turistai, o ne vietiniai.

Hofbrau Batumi

Tbilisyje šias šaunias vieteles mus rekomendavo, tuo tarpu atvykusios į Batumi gerą valandą klaidžiojome, ieškodamos ko nors mielo širdžiai. Šiame Palangos stiliaus kurorte turistus vilioja restoranai ant jūros kranto, garsi muzika ir kičas, tuo tarpu mums norėjosi ko nors uždaresnio ir stilingesnio. Vienas šalia kito įsikūrę restoranai kėlė nuostabą dėl pasirinkto vokiško stiliaus, pirmasis – Hofbrau Batumi (Kutaisi St. (, Batumi), kitas – Münich (Kutaisi St., Batumi). Maistas skanus, aplinka maloni, o visų šauniausias tai aptarnavimas – aukščiausio lygio.

Münich

Paskutinė mūsų stotelė Gruzijoje buvo Kutaisi, ir vakarienė restorane su gyva muzika – geriausia, kas mums nutiko šiame mieste. Restoranas vadinasi Palaty (Pushkin str. II Lane, Kutaissi), tik patarčiau eiti ne į pirmame aukšte esančią jo dalį, o į tą už kampo, antrame aukšte – ten nuostabu!

Palaty

O čia – šiaip dar truputį vaizdų iš mūsų kelionės:

Zygfrydas Šnablis: Seksologijos pagrindai

2015-05-22

Zygfrydas Šnablis Seksologijos pagrindaiŽymiai grakštesnėje moters kaulų struktūroje daug grakštesnė ir kaukolė su mažiau išsikišusiu smakru, mažesniais žandikauliais, nosimi ir kaktikauliu. Tai moters veidui teikia daug švelnumo. Tiek moters, tiek vyro išvaizdą papildo plaukai. Moters galvos plaukai – vešlūs, minkšti. Ne tokie minkšti tik pažastų ir trikampiu augantys gaktos plaukai. Barzda nuo seno laikoma vyriškumo požymiu. Kartais būna labai plaukuotos vyrų krūtinė ir kitos kūno dalys. Tai nėra yda, priešingai, moterims tai gražu.

Knygos pradžią ir pabaigą skaičiau išplėtusi akis arba kikendama, bet ne dėl to, kad raustu nuo informacijos apie seksą, o dėl žiauriai įdomaus požiūrio į jį, vyravusio prieš trisdešimt metų. Šis tarsi ir vadovėlis buvo parašytas 1985 m. Berlyne ir reikia įsivaizduoti, kokia buvo viešoji nuomonė apie įvairius intymius dalykus, jei profesionalus gydytojas seksologas šitaip apie juos rašo, pabrėždamas savo požiūrio novatoriškumą ir leidimą sau atsiriboti nuo klišių. Moterys drovisi mylėtis šviesoje, moterį ištinka širdies smūgis užtikus sutuoktinį besimasturbuojant ir ji iškart ima svarstyti skyrybų klausimą… Aš vis atsiversdavau knygos pradžią įsitikinti, ar tikrai ji rašyta dvidešimto amžiaus pabaigoje, o ne gūdžiaisiais Viduramžiais. Nepaprastai įdomu skaityti tarsi kokį istorinį veikalą apie tam tikro laikotarpio žmonių įpročius ir mąstymo būdą.

Vis dėlto moteris orgazmą patiria daug rečiau. Labai apytiksliu mūsų skaičiavimu, vyras pasitenkina dešimt kartų dažniau. Šį santykį nustatėme atsižvelgdami į bendrą orgazmo dažnumą per visą gyvenimą. Juk paprastai moteris jaunystėje masturbacijos nesigriebia; jos gebėjimas patirti orgazmą atsiranda tik po kelerių vedybinių metų, be to, nėra tikrumo, kad neišnyks; dažnai jai tenka atsisakyti lytinių santykių  - dėl nėštumo, gimdymo, menstruacijų; moters geismas nuolat svyruoja; daug moterų orgazmą patiria retai arba apskritai yra frigidiškos; daug moterų gyvena vienos.

Kita vertus, man dabar lengviau suprasti tuos vyresnės kartos žmones, kurie šlykštisi homoseksualizmu, o oralinį ir analinį seksą laiko didžiausiu iškrypimu. Šiuolaikiškuose sekso vadovėliuose apskritai kalbant apie lytinius santykius dažniausiai vartojamas terminas sekso partneriai, turint omenyje, kad jie nebūtinai turi būti priešingų lyčių, tuo tarpu šioje mokslinėje literatūroje galima rasti tokius skyrių pavadinimus: Ar svarbi santykiaujančiųjų poza? Ar dėl moters nepasitenkinimo nekaltas vyras? Kas trikdo moterį lytinio akto metu? Ar normalu, jei santykiaujama ranka arba burna? Žodžiu, perskaityti knygą buvo labai naudinga, nes supratau, kad mūsų visuomenė žaibišku greičiu tobulėja ne tik informacinių ir komunikacinių technologijų srityje.

Jie savo sugebėjimais, darbo rezultatais ir visuomeniškumu iš esmės nėra nei geresni, nei blogesni už heteroseksualius žmones. Vis dėlto jei kuris iš jų susilaukia kritikos, tai būtinai pažeminamas, vadinamas pederastu. Tai nedora.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 6.

Madona

2015-05-21

Makabriškai švelniai šypsodamasi
Iš granuliuotų ekologiškai perdirbtų debesų
Nužengė madona tyruosna
O gal į Niujorko skersgatvius
Sučiupo užlaužė rankas
Suriko suklykė sužvigo
Žvanguliuodama bižuteriniais auskarais
Nėrė į juodalksnius dumbluotais pirštais
Į pelkes klampiomis mintimis
Į nusidėvėjusio asfalto piliakalnius
Rubuilio kūdikio striuki piršteliai
Laikėsi jos žalių garbanų
O piligrimai negalėjo atitraukti akių

Ebru

Mėnuo be kelnių

2015-05-19

Balandžio mėnesį iš vienos feisbuko draugės sulaukiau kvietimo dalyvauti renginyje, truksiančiame visą mėnesį, pavadinimu “Gegužė – mėnuo be kelnių”. Iš pradžių man šis pavadinimas nuskambėjo intriguojančiai nepadoriai, bet paskui supratau, kad jis skiriamas tik moteriškos lyties atstovėms ir ragina bent trumpam laikui pamiršti kelnes, džinsus, šortus ir kaprius, o vietoj jų kasdien rinktis sijonus ir suknias. Iššūkį priėmiau, ir netgi labai atsakingai – jokių kelnių nei darbe, nei laisvalaikiu, nei namuose, nei miegant (t. y. jokios pižamos).

Suknia

Akcijos tikslas – priminti moterims apie jų moteriškumą, nes visgi kelnės dailiosios lyties imtos nešioti tuomet, kai pradėta reikalauti emancipacijos, lygių teisių, kaip noro lygiuotis su vyrais ženklas. Dabar daugumą tų teisių turime, tai gal laikas prisiminti, kuo žavu būti moterimi?

Sutinku su oponuojančiais, kad moterį moterimi paverčia ne jos dėvimi rūbai, ne manikiūras, makiažas ar šukuosena, tačiau išoriniai atributai taip pat veikia ir elgseną bei savijautą, prisiminkite, kaip gatve žingsniuoja trumpa suknele plėvesuojanti ir aukštakulniais kaukšinti dama ir kaip kulniuoja teta su džinsais ir sportbačiais. Pasipuošus dailiu manikiūru norisi išraiškingiau gestikuliuoti rankomis, vilkint prašmatnų rūbą – pasitempti, dėvint suknelę ar sijoną – sėdėti suglaudus kojas. Ir taip pamažiukais nuo rūbo keičiasi elgesys, nuo elgesio – savijauta. Panašiai kaip verčiant save dirbtinai šypsotis arba dirbtinai atsidusti įtampos akimirką kūnas apgaunamas ir pradedame iš tiesų jaustis geriau.

Šis dirbtinis uždraudimas sau šokti į kelnes leido man pasidžiaugti, kiek visgi gražių suknių ir sijonų turiu spintoje, tik kartais jų nevilkėdavau, nes “ai, su kelnėm patogiau”, “šalta gi”, “o jei reikės ant grindų kur atsisėsti”. Dirbu su vaikais ir ant grindų tikrai dažnai tenka sėdėti, bet ir su sijonais ar suknelėmis visai patogu tai daryti (pasirodo), nuo šalčio gelbėja storesnės tamprės ar pėdkelnės, o patogumas – subjektyvus dalykas, jei sijonas vos užpakalį dengia, tai gal ir nepatogu, kai reikia pasilenkti kur ar atsitūpti, bet aš tokių nenešioju.

Džiaugiuosi, kad priėmiau šį moterišką iššūkį ir raginu juo save išbandyti kiekvieną dailiosios lyties atstovę – pamatysit, kaip smagu!

Tessa Hadley: Tėvų miegamasis

2015-05-06

Tessa Hadley Tėvų miegamasisReikia grįžti į darbą, ką nors veikti, kad nieko nejaustų. Taip visada nutinka moterims, kurios turi per daug laiko apmąstymams: jos virsta visų visatos aistrų žaibolaidžiais, atvirai įsisvajoja apie galimybes, apie kurias dirbantys blaivaus proto žmonės niekam nepasakoja.

Darau, blė autoriaus rekomenduota, bet nelabai skaniai mano suvirškinta knygelė. Visiškai nepavyko įsijausti į charakterius, nes jie man pasirodė netikroviški, dirbtini, šalti ir tolimi, o jų elgsenos motyvai nesuprantami. Pavyzdžiui, pagrindinė veikėja įsimyli tokį Deividą, bet apie tai mes sužinome tik iš autorės žodžių, nes tas Deividas aprašomas kaip visiškai nepatrauklus nuobodyla, taigi ypač sunku patikėti, kad tikrai jau taip ėmė ir juo susižavėjo. Arba miega su tokiu jaunuoliu, bet daro tai tarsi nenorėdama, ai, na žodžiu, kažkaip viskas buvo taip tolima ir nesuprantama.

Pati pasakojimo maniera tokia tarsi rafinuota, sarkastiška, subtiliai ironiška, bet man irgi nepaliko įspūdžio, nes vis įsivaizdavau rašytoją kaip vyriškų bruožų feministę, o tokios moterys manęs nežavi.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 6.