Chuck Palahniuk: Nematomi monstrai

2015-01-29

Chuck Palahniuk Nematomi monstraiDidžioji dalis moterų pažįsta jausmą, kai kas dieną tampa vis labiau nematomomis.

Kūrinys, atitinkantis mano nuostabumo kriterijus – stebinantis ir nesiliaujantis stebinti iki pat pabaigos. Sumarmaliuotos siužetinės linijos – pradedama nuo pabaigos, vis šokinėjama laiku, kol papasakojami pagrindinių veikėjų gyvenimai nuo pat vaikystės iki keistų sutapimų dabartyje.

Tai štai koks tas kelias į didžiuosius atradimus.
Taip yra todėl, kad esame įkalinti savo kultūroje, šios planetos žmogaus būtyje, savo smegenyse. Su dviemis rankomis ir dviemis kojomis, kokias turi ir visi kiti. Esame taip įkalinti, kad bet koks įsivaizduojamas žingsnis išsilaisvinimo link taptų tik dar vienomis žabangomis. Viskas, ko mes norime, yra tai, ko esame ištreniruoti norėti.

Kalbama apie gyvenimo kraštutinumus, apie nelaimingų žmonių bandymus išjausti šį tą daugiau, nei iš jų tikisi tradicinė visuomenė su savo normomis, tradicijomis ir vertybėmis. Tuo šiek tiek priminė Genet kūrybą, kaip ir tai, kad kai kurie skaitytojai apibūdina Nematomus monstrus kaip sunkų, slegiantį, niūrų romaną. Man jis toks tikrai nepasirodė. Žinoma, čia nėra saldžios meilės istorijos užsidėjus rožinius akinius, tačiau knyga labai smagi, ironiška ir nepaprastai įdomi. Ypač sužavėjo rašytojo vyro sugebėjimas taip įtikinamai rašyti moters vardu, nepraleidžiant įvairiausių moteriškų smulkmenų ir išlaikant moteriško mąstymo braižą.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 10.

Kaip pasigaminti linų sėmenų duonelę arba ką veikti su sulčiaspaudės išspaudom

2015-01-24

Žinai, kas mane dažniausiai įkvepia gaminti namuose? Aišku, svarbiausia tai, kad pats žinai, ką dedi ir kiek dedi (dėl tos pačios priežasties ir kosmetiką gaminuosi pati), rankų šiluma ir taip toliau, bet kartais įkvėpimo suteikia ir nenormalios pagaminto maisto kainos. Jau pasakojau, kaip kepuosi tortilijas, kurių kainos idiotiškai išpūstos. Dabar gi, vykdydama savo pažadą valgyti kuo daugiau augalinio ir kuo mažiau termiškai apdoroto maisto, atidžiau renkuosi užkandžius ir eidama į vakarėlius. Nusipirkau išbandyti tokią linų sėmenų duonelę. Tikrai gardu, sveika ir taip toliau, tačiau jau kaina kaina… Trys eurai už šimtą gramų! Tokios nesąmonės mane veda iš proto, juk tiek linų sėmenys, tiek daržovės yra labai pigūs. Todėl su užsidegimu puoliau eksperimentuoti.

Kaip tik draugė yra paskolinusi lėtaeigę sulčiaspaudę, kuri į vieną indą išspjauna labai gardžias sultis, o į kitą – labai sausas išspaudas. Jos ir tapo pagrindu mano duonelei. Išspaudas naudoju tokias, kokias turiu – pavyzdžiui, šį kartą fotografavimui naudojau pomidorų, salierų ir citrinų (gaminausi žaliavalgišką Virgin Mary) bei obuolių ir morkų (savo mažyliui spaudžiau) išspaudas. Aišku, kadangi duonelė yra linų sėmenų, reikia ir šių. Na, o visa kita – fantazijos reikalas.

Naudojau:

Kaip pasigaminti linų sėmenų duonelę arba ką veikti su sulčiaspaudės išspaudom

2 stiklines lėtaeigės sulčiaspaudės išspaudų;
½ stiklinės maltų linų sėmenų;
½ stiklinės maltų saulėgrąžų;
1 skiltelę česnako;
Po žiupsnį druskos, kumino, peletrūno ir aitriosios paprikos.

Šios proporcijos yra tik orientacinės, matuoti tiksliai tikrai nereikia, galima linų sėmenų dėti daugiau, nei daržovių. Viską suminkom į vientisą tešlą ir išplojam kiek įmanoma ploniau (idealu būtų 1 mm) ant kepimo popieriumi arba silikoniniu patiesaliuku išklotos skardos. Suskirstom į kvadračiukus.

Kaip pasigaminti linų sėmenų duonelę arba ką veikti su sulčiaspaudės išspaudom

Jei esi prisiekęs žaliavalgis, tikriausiai turi maisto džiovintuvą – dehidratorių, taigi sėkmingai gali savo duonelę džiovinti jame. Jei ne, nustatyk žemiausią įmanomą orkaitės temperatūrą ir džiovink duonelę tol, kol ji taps traški – tai priklauso ir nuo orkaitės pajėgumų, ir nuo Tavo sulčiaspaudės išspjaunamų išspaudų vandeningumo. Jei termiškai apdoroto maisto nesibaidai, gali tiesiog iškepti skanėstą 150°C temperatūroje.

Kaip pasigaminti linų sėmenų duonelę arba ką veikti su sulčiaspaudės išspaudom

Šia duonele galima kabinti įvairias užtepėles, daryti mini sumuštinukus arba tiesiog kramsnoti kaip traškučius. Skanu, sveika, nebrangu ir širdies neskauda, kad maistą išmetinėji.

Tom Perrotta: Maži vaikai

2015-01-17

Tom Perrotta Maži vaikaiJis dar niekada nedraugavo su moterim, kuri mokėjo tylėti mašinoje, ypač tada, kai jis — išsiblaškęs, liūdnas ar tiesiog nenusiteikęs pokalbiui. Tai buvo moteriška silpnybė, poreikis pripildyti atmosferą šnekų, lyg žodžiai kaip nors galėtų sumenkinti jo liūdesį ar nepasitenkinimą.

Labai smagi, lengvai skaitoma, truputį intriguojuoant ir be galo gyvenimiška knyga. Apie tai, kas vyksta mūsų gyvenimuose arba mūsų kaimynystėje. Kažkada seniai buvau mačius pagal ją pastatytą filmą su Kate Winslet, o ši aktorė filmuojasi tik geruose filmuose, bet knyga, be jokios abejonės, kino juostą pranoko, nes daugiau detalių, daugiau smulkmenų, iš kurių ir susideda įdomybės.

Pasaulis yra žiauri ir beprasmė vieta, kur, nepaisant žmonių gerumo ar blogumo, jiems atsitinka vienodai geri ar blogi dalykai. Jie tiesiog atsitiko. Ir jei koks nors Dievas visą tai valdė, tarnaudamas kokiam nors dieviškam tikslui (kaip tvirtino Džoana), tada Dievas buvo šiknius, ar, geriausiu atveju, nevykėlis.

Patiko, kad yra daug siužetinių linijų, gražiai supintų tarpusavyje, tikroviškos gyvenimo situacijos, šmaikštūs pastebėjimai ir nebanalios istorijos. Nepatiko vertimas, daug akivaizdžių klaidų, kvailai išverstos frazės.

Jo plaučiai plėtėsi, įkvėpiant eukaliptu kvepiančio oro. Kaip išlipus iš švininio kostiumo, stebinantis lengvumo jausmas pasklido jo kūnu. Galbūt taip jaučiasi laimingi žmonės, galvojo jis, kai kliūtys dingsta dar prieš tai, kai tu prieini pakankamai arti jas nustumti.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 9.

Daugiau vietoj draudžiama

2015-01-09

Sausio devintoji, daugiau nei savaitė nuo Naujųjų. Kaip sekasi pradėti įgyvendinti savo metų planus?

Aš tokių nelabai sau išsikėlinėju, nes kai pamąstau, kad kažkoks dalykas teigiamai paveiktų mano gyvenimą, pradedu jį daryti tuoj pat, nelaukdama ypatingos datos. Tačiau džiaugiuosi, kad kai kuriems žmonėms padeda sąmoningas tikslų išsikėlimas ir sistemingas jų siekimas. Tikriausiai juos tiesiog motyvuoja kitokie dalykai, nei mane.

Šnekėjomės apie Naujųjų planus šeimoje per Kalėdas, sakiau, kad norėčiau maitintis žaliavalgiškai. Ir tada pati save pagavau – ką reiškia norėčiau? Arba noriu (reiškia, taip ir bus), arba ne. Ir supratau, kad ne, kol kas žaliavalge nenoriu būti. Mintims besirutuliojant suvokiau, kad tiesiog noriu valgyti daugiau termiškai neapdoroto augalinės kilmės maisto, o ne griežtai išbraukti iš savo raciono šiltas sriubas, sūrius ir sušius.

Daugiau salotų

Daryti kažko daugiau yra žymiai lengviau, nei uždrausti sau kažką daryti. Kai uždraudi, mintys sukasi vien apie uždraustąjį vaisių. Kai nori mesti rūkyti, galvoji tik apie cigaretes, kai nori mesti svorį – tik apie riebius tortus. Negalvokit apie žalią papūgą, pasakė mums fizikos mokytojas kadaise, ir spėkit, ar mums pavyko tuo metu apie ją nepagalvoti. Neimk stiklinės nuo stalo, nesugalvok į ją prispjaudyti, neuždėk jos šuniui ant galvos – pasakykite tai vaikui ir stebėkite pasekmes.

Tiesa akivaizdi – kai sau ką nors draudžiu, neišvengiamai nuolat apie tai galvoju, kankinuosi (jei turiu stiprią valią) arba pasiduodu neiškentusi (jei valia silpnesnė) ir graužiuosi, kokia aš netikėlė. Kai turiu tikslą daryti kažko daugiau – valgyti daugiau daržovių, dažniau lipti laiptais, prasmingiau leisti laiką su šeimos nariais – galvoju apie šiuos dalykus ir protas pats nesumąsto manęs kankinti. Apsipirkinėdama žymiai daugiau laiko sugaištu augalinio maisto skyriuose, o į pieno skyrių net neužsuku, laiptais į aštuontą aukštą tempiuosi šunį, kuriam sunkiau suprasti šias permainas. O jei aplinkybės susiklosto taip, kad prie lifto stovi kaimynė, su kuria mielai persimesčiau keliais žodžiais arba draugė vaišina savo ruoštu patiekalu, į kurio sudėtį įeina kiaušiniai ir sūris, aš mielai kylu liftu ir ragauju draugės gardumyno, nes nesu sau nieko uždraudusi, taigi nesijaučiu kalta.

Galėjau, aišku, šį įrašą rašyti prieš Naujuosius, kai visi tuos metinius tikslus išsikėlinėjo, bet va, tik dabar galvoj susigulėjo. Žodžiu, 2015-aisiais (ir likusį gyvenimą) linkiu Tau kuo labiau save mylėti, kuo mažiau save kankinti ir tikslus kelti pozityviai – ne draudžiant, o renkantis daugiau kažko geresnio.

Steve Biddulph: Laimingų vaikų paslaptis

2015-01-08

Steve Biddulph Laimingų vaikų paslaptisPaprasta tiesa yra ta, kad daugelio žmonių nepasitenkinimas yra užprogramuotas. Vaikystėje jie nesąmoningai buvo išmokyti būti nelaimingi ir dabar sėkmingai įgyvendina šį scenarijų. Skaitydami šią knygą suprasite, jog nejučiomis hipnotizuojate savo vaikus taip, kad jie nepatiktų patys sau, ir tuo sukuriate jiems problemų, kurios gali tęstis visą gyvenimą.

Savaime suprantama, jei ką tik skaityta knyga apie vaikų auklėjimą labai labai patiko, antra iš eilės skaitoma ta pačia tema taip nebesužavės. Pradžia daug žadanti – apie tai, ką mes kiekvieną dieną kalame savo vaikams į galvas, kokius apibendrinimus darome, kaip mes tai vertiname ir kokią įtaką tai daro vaiko savęs vertinimui visą gyvenimą. Nieko naujo, nieko neįprasto, bet jei tai savaime suprantama man, kažkam gal būtų naujiena ir priverstų susimąstyti. Deja, kažkaip kuo toliau, tuo knyga darėsi neįdomesnė, o baigėsi iš viso kažkokiom žiauriai apibendrintom demagogijom, fui.

Keturios pagrindinės emocijos yra pyktis, baimė, liūdesys ir džiaugsmas. Visi kiti jausmų atspalviai tėra šių emocijų mišinys, kaip ir visos spalvos atsiranda sumaišius pagrindines – raudoną, geltoną ir mėlyną. Yra tūkstančiai įmanomų derinių, pavyzdžiui, pavydas yra pykčio ir baimės, nostalgija – džiaugsmo ir liūdesio mišinys. Mes labai įdomūs sutvėrimai!

Žmonės, skaitantys tokias ir panašias knygas, dažnai yra linkę jas priimti kaip panacėjas – matai, rašė, kad reikia daryti taip ir taip, o anaip nedaryti. Deja, žmogaus, tobulai mokančio auginti ir auklėti vaikus, pasaulyje dar neatsirado, todėl ir šimtaprocetinių receptų nėra ir negali būti. Pavyzdžiui, jei Viską išbandžiau rašoma, kad jokiais būdais įsiaudrinusio ir užsiožiavusio vaiko negalimą siųsti į jo kambarį nusiraminti, tai šioje knygoje būtent tai patariama daryti. Laimingų vaikų paslaptis, autoriaus nuomone, yra tėvų griežtume. Na, kiekvienam rinktis.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 7.

2014-ųjų viršūnės

2014-12-31

Tradicinė mano metų apžvalga. Geri metai buvo, kaip ir visi anksčiau.

Metų knyga. Šiemet perskaičiau 49 knygas, turinčias 12066 puslapius, vadinasi, vidutiniškai per mėnesį – kiek daugiau nei keturias knygas su daugiau nei tūkstančiu puslapiu. Kartais būna, kad sunku išrinkti geriausias per metus perskaitytas knygas, nes, atrodo, daug skaitau, bet tokių labai įsėdėmėtinų pasitaiko mažai. O šiemet – priešingai, ir šita nereali, ir ta… Saramago žavėjo, kaip visuomet, bet trimis pačiomis pačiausiomis šiais metais pavadinčiau Alessandro Baricco City, Erin Morgenstern Naktinis cirkas ir Isabelle Filliozat Viską išbandžiau. Ir City, jaučiu, laimėtų auksą.

Metų filmas. Geriausiais 2014-aisiais žiūrėtais filmais buvo Prestižas (The Prestige), nes man kažkokie žavėjimosi kūriniais apie cirką metai, Darbo diena (Labor Day), nes jei vaidina Kate Winslet, filmas bus geras, ir Kaliniai (Prisoners), nes ir su Jake’u Gyllenhaal’u blogų filmų nebūna. O jei rimtai, visi trys paminėti filmai yra visiškai skirtingų žanrų,  visi labai žavūs ir įsimenantys, bet Prestižas labiausiai nustebino netikėta pabaiga.

Metų įvykis. Nors svarbios buvo ir sesers vestuvės, ir sūnaus išleidimas į lopšelį, bet tikriausiai labiausiai kasdienybę pakeitė grįžimas į darbą po beveik trejų metų pertraukos. Ui sunku buvo ir rytais keltis, ir suvokti, kaip įmanoma per tą trumpą vakarą, likusį po darbo dienos, spėti ir valgį paruošti, ir vaikui dėmesį parodyti, ir su vyru pabendrauti, ir dar sau laiko pasilikti. Maniau, kad jau visos mano kosmetikos gamybos po truputį bus stabdomos, bet kai kokia priemonė eina į pabaigą, vis tiek koja nekyla kosmetikos parduotuvėn žingsniuoti, o ranka kyla makaluoti, ir galiausiai šimtąjį kartą pasitvirtina sena gera taisyklė, kad kai nori, viskam laiko užtenka (net ir knygų skaitymui, būūū!)

Metų vaizdas. Siaučianti stichija. Aišku, kaip panos ir sakė, tikro jausmo video neperteikia, bet aš atsimenu.

Metų atostogos. Čia pernai taip sugalvojau pervadinti Metų kelionės nominaciją, nes kai guli ant šiltos jūros kranto bambą išvertusi, anokia čia ir kelionė, ane? Nominuoju: atostogos su vyru Egipte, su pirmąja šeima Juodkrantėje, su draugėmis Maltoje ir su sese, broliu ir sūnum Druskininkuose. Vėlgi visos atostogos buvo labai skirtingos ir labai smagios, gal tegu laimi Malta, nes joje buvau pirmą kartą.

Metų muzika. Pasak last.fm, kuris tiksliausiai apskaičiuoja visas mano perklausas, daugiausiai šiais metais klausiausi… vaikiškų dainelių! O žavėjausi labiausiai tai Devendros Banhart, Yann’o Tiersen’o ir Son of Dave kūryba. Dažniausiai klausyta daina – Alin Coen Band A No Is A No.

Metų atradimas. Dabar tai jau nuskambėsiu kaip absoliuti fyfa, bet tai ką daryt, nuo savęs nepabėgsi, ir man metų atradimas buvo ilgalaikis nagų lakavimas – pasėdėjai gerą valandėlę letenėlės tetai atkišusi ir dvi savaites gali džiaugtis tobulu manikiūru. Dar mano manikiūristė tokia menininkė, netingi su nagų daile krapštinėtis, tai iš viso vaikštau nuolat su meno kūriniais ant pirštų galiukų.

Smagių ateinančių!

Kalėdoms ir Naujiesiems

2014-12-25

Kaip pasigaminti tortilijas (vegan!)

Kai perskaičiau šias eilutes, plačiai plačiai išsišiepiau, net atsidusdama iš palengvėjimo, – nes kartais atsakymai į sudėtingus ir visą gyvenimą ramybės neduodančius klausimus būna išties paprasti. Iš tikrųjų kiekvieną kartą, kai stabteliu ir paklausiu savęs – ar esu laiminga? – nuoširdžiai galiu ištarti – taip. Nes nerimas kamuoja dėl praeities (kurios nepakeisiu) arba ateities (kurios niekas nežino), o tomis retomis kritinėmis akimirkomis, kai vyksta kažkas tikrai labai nemalonaus, nori nenori galvoji ne apie tai, ar dabar esi laiminga, o apie tai, kaip kuo greičiau ir efektyviau išsikapstyti iš to nemalonumo. Visos kitos akimirkos yra laimingos, tik tai pastebiu vėliau.

Todėl mano kalėdinis palinkėjimas Tau ir Naujųjų pasižadėjimas sau yra stengtis kiek įmanoma dažniau mintyse (o galima ir garsiai) užduoti klausimą sau – ar šią akimirką esu laiminga(s)? Nes teigiamų atsakymų dažnumas stebuklingai pavers kiekvieną dieną mažyte švente. Su!

Kaip pasigaminti tortilijas (vegan!)

2014-12-23

Mūsų šeima labai mėgsta tortilijas, bet jos yra turbūt labiausiai per brangus (taip žodį overpriced man pasiūlė išversti internetas) dalykas prekybos centre – už saujelę miltų ir šlakelį vandens jie prašo kokių aštuonių litų, tikra nesąmonė. Todėl tortilijas verta pasigaminti patiems.

Šešiolikai normalaus dydžio tortilijų reikės:

3 puodelių miltų;
1 puodelio šilto vandens;
1/3 puodelio aliejaus;
1 a.š. druskos;
1 a.š. kepimo miltelių.

Sumaišom sausuosius ingredientus:

Kaip pasigaminti tortilijas (vegan!)

Į sausuosius ingredientus įmaišom šlapiuosius ir minkom, kol tešla tampa vienalyte. Ją suskirstom į šešioliką dalių (pusę per pusę ir vėl per pusę, kol suskaičiuojam iki šešiolikos), suformuojam gražius rutuliukus ir uždengę maistine plėvele, kad nedžiūtų, paliekam mažiausiai penkiolikai minučių, bet geriausia porai valandų, nes tada miltai pakankamai gerai išbrinksta ir tešlą būna lengva kočioti.

Kaip pasigaminti tortilijas (vegan!)

Tuo laiku, kol tešla būna su savimi, galim pasiruošti ingredientus, kuriuos dėsime kaip tortilijų įdarą. Šįkart aš naudojau avokadus, kukurūzus, Lombardijos paprikas, saldžiąsias paprikas, tofu sūrį ir svogūnus.

Kaip pasigaminti tortilijas (vegan!)

Paėmę tešlos kamuoliuką suspaudžiame jį tarp delnų ir kočiojame plonai plonai, kol gauname peršviečiamą blyną. Dedame jį į gerai įkaitintą sausą keptuvę (jokio aliejaus, jokių papildomų riebalų!), kepame po trisdešimt sekundžių iš kiekvienos pusės. Kad tortilijos išliktų lanksčios ir minkštos, karštas jas dedame į foliją ir apvyniojame, nors man geriausia iš karto dėti įdarą ir vynioti, nes kol iškepa visos šešiolika, tos pirmosios vis viena atvėsta ir tampa trapiomis. Jas galima suminkštinti pašildžius orkaitėje arba mikrobangėje, arba valgyti trapias.

Kaip pasigaminti tortilijas (vegan!)

Tamsiausiomis metų dienomis valgant patiekalus, kilusius iš saulėčiausių kraštų, kažkaip tampa šilčiau ir linksmiau gyventi!

Rankų darbo dovana, kurią gali pagaminti net dvimetis

2014-12-22

Ilgi tamsūs žiemos vakarai ir žvarbūs savaitgaliai skatina likti namie, o čia su vaiku reikia kuo nors užsiimti, jei nenori, kad jis visą laiką prakiurksotų įbedęs akis į filmukus. Sugalvojom artėjančių švenčių belaukiant pagaminti medalių su delniuko, kuris jau niekados nebebus toks mažas, kaip dabar, įspaudu, kad galėtume juos padovanoti tiems, kuriems tas delniukas labai mielas. Beveik viską sūnus darė pats, taigi procesas buvo labai smagus vaikui ir reikalaujantis šiek tiek kantrybės iš mano pusės.

Trims medaliams (ir pagrandukei širdelei) pagaminti reikės:

1 puodelio miltų;
1 puodelio druskos;
1/2 puodelio vandens.

Rankų darbo dovana, kurią gali pagaminti net dvimetis

Išmaišom druską su miltais, supilam vandenį.

Rankų darbo dovana, kurią gali pagaminti net dvimetis

Užminkom tešlą.

Rankų darbo dovana, kurią gali pagaminti net dvimetis

Iškočiojam paplotį, maždaug vieno centimetro storio. Mums gavosi kiek plonesnis, bet nieko tokio.

Rankų darbo dovana, kurią gali pagaminti net dvimetis

Puodeliu ar dubenėliu, į kurio skersmenį telpa vaiko plaštaka, išspaudžiam rutulius.

Rankų darbo dovana, kurią gali pagaminti net dvimetis

Dedam rankos įspaudus.

Rankų darbo dovana, kurią gali pagaminti net dvimetis

Šiaudeliu praduriam skylutes, į kurias galima bus įverti dailias juosteles medaliams.

Rankų darbo dovana, kurią gali pagaminti net dvimetis

Medalius kepam 100°C temperatūroje dvi valandas. Atvėsus traukiam guašą ir imamės dailinimo.

Rankų darbo dovana, kurią gali pagaminti net dvimetis

Rezultatai:

Rankų darbo dovana, kurią gali pagaminti net dvimetis

Beliko tik įverti juosteles, sulaukti Kalėdų ir apdovanoti artimiausiuosius. Smagaus ir Tau švenčių laukimo!

Kaip daiginti sėklas

2014-12-18

Kaip daiginti sėklas

Šaltuoju metu laiku, kai švieži vaisiai ir daržovės yra gabenami iš šiltųjų kraštų ir dažnai sunoksta ne po karšta saule, o dėžėse ir konteineriuose, labai norisi kažko gyvo, šviežio ir skanaus. Tam tinka daigintos sėklos – jos taip kvepia pavasariu, žaluma, turi tiek vitaminų ir mineralų, kiek gautumėte suvalgę tik milžinišką kiekį vaisių ir daržovių; žodžiu, tikra vitaminų, kurių mums taip trūksta šaltuoju metų laiku, bomba. Daiginti sėklas labai lengva – nusiperkam sėklų, skirtų daiginimui, užmerkiam porą šaukštų sėklų stiklainiuke su vandeniu. Mažoms sėklytėms, tokioms, kaip liucerna, pamirkti užtenka keturių valandų, tokioms dičkėms kaip saulėgrąžos reikia visų dvylikos. Stiklainiuką uždengiam marle arba dangteliu su skylutėmis.

Kaip daiginti sėklas

Po užmerkimo vandenį nupilam ir paskui kiekvieną rytą bei vakarą tik sudrėkinam sėklas vandeniu – užpilam ir nupilam. Stiklainį laikom horizontaliai, paguldytą, kad sėklos kuo plačiau būtų pasklidusios ir galėtų atvirai savo daigus skleisti. Maždaug po savaitės jau galėsi džiaugtis derliumi. Man tie daigai tokie skanūs, kad aš juos vienus, be nieko vis pakramsnoju. Vaikas mato, irgi nori, bet jam kažkaip matyt dar neįprasta žoles valgyt, tai įmaišau daigintų sėklų į bananų-uogų kokteilius, geria net apsilaižydamas. Taip pat daigus deduosi į salotas, ant sumuštinių. Šiuo metu turiu pasidaiginusi liucernos ir saulėgrąžų, tai kai paskaitau apie jų naudą, nesuprantu, kam iš viso kitokį maistą valgyt. Juokauju, aišku. Aš – už skonių įvairovę. Bet daigintos sėklos, sakau, irgi labai skanios!

Kaip daiginti sėklas