Apie miegą ir gliukozę

2019-11-17

Labas!

Kaip miegojai praėjusią naktį?

Manai, kad tai nėra labai svarbu? Iš tiesų, mūsų kultūroje miegas nėra pakankamai vertinamas. Manoma, jog tam, kad gyvenime susilauktume sėkmės ir kažko pasiektume turime daug dirbti, žinoma, po to – stipriai linksmintis, o – kaip sako liaudis – išsimiegosim, kai numirsim.

Deja, iš tiesų yra truputį kitaip. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad jau po vienos neišmiegotos nakties smegenų aprūpinimas gliukoze sumažėja šešiais procentais. Tai reiškia ne ką kita, kaip tik tai, kad neišsimiegoję mes tampame kvailesniais! Žinoma, kūnas bando išsireikalauti tos netektos gliukozės, todėl tiesiame rankas į saldumynus ir kitokį greitą nesveiką maistą. Gliukozės gauname, bet kartu ir savo organizmą teršiame, svorio priaugame.

Laimė

Maža to, smegenų aprūpinimas skiriasi kalbant apie skirtingas jų dalis, pavyzdžiui, priekinė smegenų žievė, atsakinga už mąstymą, sprendimų priėmimą ir savęs kontroliavimą socialinėse situacijose, neišsimiegojus praranda nuo dvylikos iki keturiolikos procentų gaunamos gliukozės kiekio. Kito mokslinio tyrimo duomenimis, neišsimiegoję mes keturiolika procentų ilgiau užtrunkame atlikti tam tikrą užduotį bei darome dvidešimčia procentų daugiau klaidų.

Taigi kai dirbame miego sąskaita, aukojame kokybę dėl kiekybės – jei pakankamai išsimiegotume, ne tik mūsų kūnas jaustųsi ir atrodytų geriau, bet ir pats darbas eitųsi žymiai efektyviau ir produktyviau.

Bet ką daryti, jei naktimis nesiseka normaliai išsimiegoti? Apie tai ateinantį sekmadienį šnekėsimės praktinėje paskaitoje, o po jos išbandysime giluminį atsipalaidavimą, kurio praktikavimas valandą prilygsta keturioms valandoms miego. Pasimatykime.

Apie algoritmus ir pozityvumą

2019-11-15

Viena mano pažįstama, neseniai pradėjusi savo verslą ir ėmusi jį viešinti Feisbuke, skundėsi, kad šis socialinis tinklas tyčia nerodo jos įrašų žmonėms, net ir tiems, kurie yra pamėgę jos sukurtą puslapį. Galbūt iš dalies tai yra tiesa – Feisbukas taip pat yra pelno siekianti organizacija, suinteresuota, kad norintys reklamuotis už savo paslaugų viešinimą susimokėtų pirkdami skelbimus. Tačiau šis socialinis tinklas taip pat yra įdiegęs sudėtingą, išmanų, kone intuityvų algoritmą, kurio dėka mes galime jame rasti tą informaciją, kuri mums šiuo metu yra aktualiausia. Maža to, mes šios informacijos kryptis patys reguliuojame – spausdami „Patinka“ bei komentuodami ties vienais įrašais ir ignoruodami kitus. Todėl jei tos pažįstamos puslapį žmonės pamėgo, tačiau vėliau nerodė susidomėjimo jo įrašais, ateityje jų ir nematys. Praktinis patarimas: „laikinkite“ tą turinį, kurio norėtumėte matyti daugiau ;)

Laimė

Šis Feisbuko algoritmo intuityvumas atliepia paprastą gyvenimišką tiesą: kur krypsta dėmesys, ten teka energija (angliškai net rimuojasi: „Where focus goes, energy flows“). Matome tai, ką norime matyti. Ko ieškosi, tą ir rasi. Žodžiu, liaudies išmintis šiuo klausimu daug yra pasisakiusi. Jei bendraudamas su žmonėmis kreipsi dėmesį į jų trūkumus, į negatyvias charakterio savybes ir žalingus įpročius, jei visus vertinsi, teisi ir kritikuosi (nesvarbu, kad tik mintyse), gyvensi tiesiog baisėdamasis, kokie siaubingi žmonės Tave supa.

O jei pamėginsi kiekviename, net labiausiai Tave erzinančiame asmenyje pastebėti kažką pozityvaus, jei vietoj kritikos žodžių vis dažniau ištarsi nuoširdų komplimentą, netrukus – o stebukle! – tie patys siaubingi žmonės magišku būdu pavirs nuostabiausiais asmenimis, iš kurių netgi galėsi kažko naudingo pasimokyti!

Atlikim eksperimentą – pabandom šį savaitgalį kiekviename sutiktajame įžvelgti kažką neįtikėtinai puikaus, a?

Apie tigrus ir miegą

2019-11-15

Vienas žmogus kiekvieną vakarą apeidavo savo namuką ir barstydavo aplink trupinius. Kartą kaimynas paklausė, kodėl šis taip darąs.
- Kad atbaidyčiau tigrus.
- Bet čia nėra tigrų, – nustebo kaimynas.
- Būtent!

Tai senas sufijų pasakojimas, primenantis mums, jog kartais taip ilgai elgiamės vedami įsisenėjusio įpročio, kad net nesusimąstome, ar tam tikri mūsų veiksmai turi prasmę ir ar jie mums padeda geriau jaustis.

Pavyzdžiui, ką darai, kai ilgai negali užmigti vakare arba prabudęs vidury nakties? Naršai telefone? Skaičiuoji, kiek valandų dar liko miegoti, jei pavyktų užmigti? Nerviniesi įsivaizduodamas, kaip rytoj jausies ir atrodysi po tokio trumpo nakties poilsio? O jei dar laukia svarbus įvykis…

O kaip dėl vakarinių ritualų? Ką kiekvieną kartą tam tikra seka padarai prieš eidamas miegoti? Ar šie veiksmai ir jų rezultatai tikrai padeda lengviau užmigti ir kokybiškai pailsėti?

Laimė

O jeigu pabandytum elgtis truputį kitaip?

Jeigu neužmigdamas nepažiūrėtum į telefoną ir nesužinotum, kiek dabar valandų, o vietoj to pradėtum stebėti savo kvėpavimą? Jeigu vietoj likusių nakties valandų skaičiuotum savo iškvėpimus? Jeigu prieš miegą neišgertum to įprastinio melisų arbatos puodelio, kuris, kaip tiki, padeda nusiraminti? Gal tuomet vidury nakties nereikėtų keltis į tualetą ir išblaškyti miegų?

Gal tų tigrų iš tiesų net nėra?

Intencija

2019-11-15

Kartais žmonės siekia įgyvendinti tam tikrus pokyčius savo gyvenime – atsikratyti nepageidaujamų įpročių, išsiugdyti naujus, jiems palankesnius, pavyzdžiui, skirti daugiau dėmesio miegui, sveikai mitybai ar kokybiškam bendravimui su savo vaikais, tačiau po kurio laiko šie geri ketinimai kažkaip užsimiršta, užsivelia tarp kasdienės rutinos reikalų, kol vėl stabtelim ir koks nors įvykis ar mes patys sau primenam – palauk, juk atrodo, ketinau skirti daugiau dėmesio naujiems įpročiams…

Vienas svarbiausių dalykų prieš imantis bet kokios veiklos, nesvarbu, ar ji vyktų tik mūsų galvose, ar visu fiziniu kūnu, yra intencija. Tai reiškia, kad iš pradžių reikia labai aiškiai ir konkrečiai sau įsivardinti, kodėl aš ketinu kažką daryti kitaip. Kas bus kitaip, kai pokytis įvyks? Kaip pasikeis mano gyvenimas? Kaip aš jausiuos, kai tai bus įvykę? Kaip atrodysiu, kaip elgsiuos, kaip bendrausiu, kaip su manim bendraus kiti?

Laimė

Ne tik apgalvokite šią intenciją, bet pajauskite visu savo kūnu – vizualizuokite save pokyčiui įvykus, išgirskite save ar kitus kalbant, užuoskite, pajuskite skonį burnoje, visu kūnu pasijuskite taip, tarsi jau dabar būtumėte tas naujasis aš, kuris yra įgyvendinęs svarbų pokytį.

Kiekvieną kartą, kai norėsis automatiškai pasielgti senuoju, įprastu būdu – naršyti feisbuke iki vidurnakčio, prisišlamšti spurgų, užšaukti ant vaikų dėl nesutvarkytų žaislų – leiskite mintyse iškilti savo intencijai. Kodėl man svarbu elgtis kitaip? Kodėl?

Tikiu, kad šis priminimas sau jei ne visuomet, tai bent kartais tikrai padės lengviau žengti pozityvių pokyčių ir augimo keliu. To šiandien Tau ir linkiu!

Dan Brulé: Tiesiog kvėpuokite

2019-11-06

Dan Brulé Tiesiog kvėpuokitePožiūris į kvėpavimo praktiką atspindi požiūrį į gyvenimą. Stebėdami kvėpavimą, sužinosite apie save daug nauja – galbūt net patys nustebsite. Kai norime pasiekti konkretų tikslą, kartais turime užgulti irklus, o kartais geriau tiesiog leisti upės tėkmei nešti valtį į priekį. Kartais turime imtis veiksmų, o kartais verčiau atsitraukti. Kartais būtina įvykius kontroliuoti, o kartais naudingiau leisti jiems tekėti sava vaga. Kartais imame gyvenimą į savo rankas, o kartais gyvenimas nusineša mus su savimi. Kartais kvėpuojame sąmoningai, o kartais leidžiame kvėpavimui vykti savaime.

Kartais knygas renkuosi tiksliai žinodama, ko noriu – pagal temą arbą autorių. O kartais tiesiog leidžiu savo intuicijai nuvesti mane prie knygos, kuri man šiuo metu būtų naudinga ir reikalinga. Pastaruoju būdu pasirinkau ir Tiesiog kvėpuokite. Kai paėmiau šį kūrinį į rankas, nusijuokiau – na taip, tiesiog kvėpuokime, kokio velnio apie tai rašyti storą knygą? Negi kvėpavimas nėra savaime suprantamas, prigimtinis dalykas, kurio mokytis ar apie jį daugiau sužinoti reikėtų? Na, bet nusprendžiau perskaityti, tiesiog iš smalsumo. Ir ką manai? Labai įdomi ir naudinga knyga, kurią rekomenduočiau beveik kiekvienam, kuris kvėpuoja!

Visi kvėpuojame tuo pačiu oru. Oras, kuris dabar yra manyje, neseniai buvo kitame žmoguje, rytoj jis bus paukštyje, kuris dabar plasnoja virš mūsų galvų, o gal šunyje, kuris ką tik prabėgo gatve. Tai ne tik gražūs žodžiai, tai – faktas. Mes tiesiogine prasme dalijamės tuo pačiu oru su visais, kurie kada nors gyveno ir kvėpavo šioje žemėje. Kai kurios oro molekulės, kuriomis kvėpavo Jėzus, Mozė ir Buda, dabar cirkuliuoja jumyse ir manyje.

Knygoje pasakojama apie kvėpavimo įsisąmoninimą (pasyvų aspektą) ir sąmoningą kvėpavimą (aktyvųjį), apie tai, kaip nuo kvėpavimo priklauso mūsų energija, imunitetas, streso lygis ir kiti svarbūs su sveikata bei gyvenimo gerove susiję faktoriai. Autorius detaliai dėsto, kaip kvėpavimas gali transformuoti protą ir padėti išgyventi net sunkiausiomis sąlygomis, taip pat pažadinti kūrybiškumą ir intuiciją. Tikrai nežinojau, kad yra tokia daugybė kvėpavimo technikų, kurias pasitelkiant galima pasiekti įvairių nuostabių rezultatų!

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.

Apie vaikščiojimą patamsiais

2019-11-04

Ar žinojai, kad net aštuoniasdešimt penkis procentus informacijos apie mus supantį pasaulį gauname per regą? Esame taip įpratę matyti, kad likusius keturis pojūčius dažnai paliekame be darbo.

Elektra – labai naujas, tik devyniolikto amžiaus pabaigoje atsiradęs išradimas. Iki to laiko žmonės gyveno pasišviesdami žvakėmis, laužais, fakelais, geriausiu atveju – žibalinėmis lempomis. Tačiau tie, kurie gyveno vargingiau, tikrai be rimto reikalo žvakės nedegindavo. Tai kaip jie matydavo tamsoje?

O Tu pabandyk! Jei dabartiniuose savo namuose gyveni pakankamai seniai, tikriausiai mintinai žinai, kur kas padėta. Netgi moki būti atsargesnė(-is) pavojaus zonose – kur, kaip žinai, gali mėtytis nesutvarkyta Lego detalė ar pripūstas balionas.

Laimė

Kai vaikštome tamsoje, tampame žymiai jautresni ir atidesni. Kokia puiki dėmesingo įsisąmoninimo treniruotė! Dažnai ją atlieku sutemus – kai reikia nueiti ir atsinešti ką nors iš kito kambario, jame neužsibūnant.

Todėl ir kai stengiamės užmigti, arba kai atsisėdame medituoti, užmerkiame akis – aštuoniasdešimt penki procentai informacijos apie išorinį pasaulį kanalo užsidaro, ir mes galime maloniai leisti laiką vidiniame – jį stebėti, jame kurti ar ilsėtis.

Richard Miller: Yoga Nidra: A Meditative Practice for Deep Relaxation and Healing

2019-10-28

Richard Miller Yoga NidraFear is always about the future, and reactivity about the past. Right action resides in the “now.” Yoga Nidra is a practice that reveals and teaches you how to live in the now so that you can access your native intelligence and inborn ability to respond appropriately to every situation.

Šiuo metu pakankamai intensyviai domiuosi nidra joga, tad nusprendžiau perskaityti vieną žymesnių knygų jos tema. Ričardas Mileris – garsus JAV psichologas ir jogas, ypatingą dėmesį skyręs giluminio atsipalaidavimo temai, kuris savo sistemą sukūrė remdamasis daugelio Rytų tradicijų praktika. Knygoje aprašoma nidra jogos esmė – nedualumas, pasaulio ir savo suvokimo apie jį nedalijimas į gera ir bloga, malonu ir skausminga, balta ir juoda, ir taip toliau. Visos priešybės egzistuoja kartu vienu metu, tik kur? Mūsų stebinčiame prote? Mūsų juntančiame kūne? Plačiame sąmonės lauke, kurio visos tos mintys, emocijos, jutimai negali paveikti, nes jame, kaip plačiame danguje, tiesiog atsiranda ir išsisklaido, kaip debesys?

Yoga Nidra reveals that your body, mind, and the entire universe live in you, in your awareness. During practice, you may experience an expansion beyond the confines of your body, which can make you feel like you’re having an out-of-body experience. But, no matter how far out you expand, aren’t you always “here” as the witness of your experience? Yoga Nidra helps you inquire as to who this witness is, this “I” that you take yourself to be. When you realize True Nature, pure Being, you recover your primal memory that your “real body” is everywhere, infinitely expanded. You realize that the entire universe is your body. Then there’s no such thing as an out-of-body experience because there’s nowhere to go where you aren’t already. You’re always here, which is everywhere. Life is a paradoxical mystery, and Yoga Nidra hands you the key that unlocks the mystery that is your life and this world.

Kaip ir kalbant apie daugumą jogos ar kitų Rytų tradicijų praktikų, su nidra joga iš pradžių žmonės susipažįsta siekdami tiesiog paprastų kasdieniškų tikslų – atsipalaiduoti, nusiraminti, pailsėti. Bet kaip praktikuodami hatha ar taiči vėliau pastebi, kad asanos, fizinio kūno atliekami judesiai – tik labai paviršinis dalykas, žiedeliai, o po jais slypi ne tik plati filosofija, bet ir visas gyvenimo būdas, taip ir su nidra joga. Tai nėra tiesiog gulėjimas ant nugaros ir ramus kvėpavimas. Tai sąmonės plėtimas, požiūrio į savo prigimtį keitimas, giliai transformuojanti patirtis. Nidra joga iš esmės nėra tai, kas vyksta praktinio užsiėmimo metu, priešingai – svarbu tai, kaip gyvenimas keičiasi po jo.

When we wish our experience to be other than it is, we fight with reality. And reality always wins. The paradox of welcoming is that it leads to spontaneous transformation. When we relinquish our attempts to change the world or ourselves according to some belief about how we think things “should” be, insight and right action spontaneously arise to the surface of awareness. Then you will live in welcoming for its own sake because of the joy and freedom it brings.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.

Apie priklijuojamas blakstienas ir saviugdos renginius

2019-10-25

Rengdama ir anonsuodama savo seminarus ir kitus saviugdos renginius kartais sulaukiu komentarų, neva kam jie reikalingi, kad tai – tik akių dūmimas lengvatikiams, verslas, norint pasipinigauti, ir nieko daugiau. Kad niekas žmoguje po tų visų seminarų ir relaksacijų nepasikeičia. O va – kai blakstienas prisiklijuoji ir telefoną į naujesnio modelio pasikeiti – rezultatas iš karto akivaizdus, ir jautiesi išsyk geriau šitaip pinigus išleidęs.

Visų pirma noriu pasakyti, kad kviesdamas į saviugdos seminarus niekas (na, galbūt beveik niekas) nežada, kad jo metu renginio vedėjas pamosikuos stebuklinga burtų lazdele dalyviams virš galvų ir tokiu būdu magiškai pavers juos kitokiais – geresniais, taikesniais, linksmesniais, tobulesniais, ramesniais ar seksualesniais. Dažniausiai seminaro metu yra suteikiama informacija, žinios, jei seminaras praktinis – ugdomi įgūdžiai ir kompetencijos, įgalinančios žmogų pačiam prisiimti atsakomybę už savo laimę ir gerovę, mokoma, kaip ir kokiais būdais galima rasti harmoniją su savimi ir kitais. Jei dalyvis ateis, pasėdės koją ant kojos užsidėjęs, pažiopsos pro langą ir išėjęs nieko su gautomis žiniomis nedarys – tai aišku, kad niekas nepasikeis! Tai bus sugaištas laikas ir veltui išmesti pinigai. Į saviugdos renginius kviečiame žmones, kurie nesijaučia visapusiškai laimingi, kurie nors, atrodytų, viską turi, jiems nieko netrūksta, bet viduje juntama kažkokia sumaištis, nėra tos harmoningos pilnatvės ir viskas.

Ar tai verslas? Na žinoma! Gyvename visuomenėje, kurioje materialinių gėrybių mainai vyksta per piniginius santykius. Seminarų vedėjų vaikai irgi nori valgyti (pavyzdžiui, maniškiai, priešingai nei daugumos, valgo išties nemažai). Kodėl už blakstienų klijavimą, telefonų taisymą ar vaikų ugdymą pinigus imti moralu, o už seminaro vedimą – ne? Jau nekalbant apie tai, kad reikia ir už salės nuomą, ir valstybei mokesčius susimokėti.

Tik nesuprask manęs neteisingai, aš jokiu būdu neteigiu, kad dirbtinių blakstienų klijavimas yra kažkuo neigiamas dalykas. Jei moteris nuo to geriau pasijaučia – valio! Kuo daugiau gerai besijaučiančių žmonių, tuo laimingesnė visuomenė, tuo smagiau ir man joje gyventi! Tik ar kartais perdėtas rūpinimasis savo išvaizda ar statuso rodikliais – naujausio modelio automobiliu ar telefonu – nereiškia, kad tokiu būdu užmaskuojami gilūs vidiniai skauduliai?

Laimė

Ką darai, kai automobilio variklyje pasigirsta neįprasti bildesiai? Prisiklijuoji linksmą lipduką ant galinio stiklo? Pasigarsini muziką? O gal nusprendi rimčiau paišlaidaut ir užsidedi naują spoilerį? Taigi va – rūpiniesi savo automobiliu! Ne, greičiausiai važiuoji į servisą ir taisai variklį.

Analogiškai ir su mūsų vidumi. Jei kažką giliai skauda, jei kažkas tikrai negerai, tiek negerai, kad jau net lenda laukan psichosomatinės ligos, jei kartais be jokios rimtos priežasties pravirksti ar imi šaukti ant sutuoktinio ir vaikų, norėdamas užsimiršti gali nueiti į lėkštą komediją, kurioje iki valiai prisikvatosi, gali išvykti atostogų į šiltus kraštus (nes juk Tu to tikrai nusipelnei, ar ne?), gali bent jau leisti sau gelinius nagus pasidaryt ar plaukų spalvą pakeist, bet po viso to, grįžęs namo, vakare, kai visa šeima jau miega, o Tu dar guli ir spoksai į tamsą, ar jautiesi gerai? Ar jauti palaimingą vidinę harmoniją?

Kas būtų, jei tų blakstienų neprisiklijuotum? O jei nepasidažiusi į darbą išeitum? O jei iš viso – o siaube – neišsiplovus galvos? Kas, jei vietoj išmaniojo naudotum seną telefoną su mygtukais? Įsivaizduok – prekybos centre Tau kažkas paskambina ir Tu – be blakstienų, be makiažo, su riebaluotais plaukais – išsitrauki mygtukinį telefoną, sakai alio, ir į Tave pradeda žiūrėti visi aplinkui stovintys žmonės! Atrodo kaip ištrauka iš siaubo filmo ar košmariško sapno, ar ne?
Kodėl? Nes – ko čia dar klausti – taigi ką žmonės pagalvos! O kodėl Tau tokia svarbi aplinkinių – netgi visai Tau nepažįstamų – žmonių nuomonė? Ar Tavo savivertė nuo to sugrius? Ar tai jau reikš, kad Tavo gyvenimas tikrai visiškai sušiktas? Nes gi ką apie Tave pagalvos?!

Kai gyveni vidinėje harmonijoje, svarbiausias matas ir yra ta vidinė harmonija. Keisti aplinkinių žvilgsniai ar net komentarai negali jos sujaukti. Tu esi Tu, nuostabi pilnavertė būtybė, nesvarbu, ką apie Tave galvoja kiti. Ir tos blakstienos nesvarbios. Jos – kaip žaidimas, gyvenimo įvairovei praskaidrinti, kaip maskaradinis kostiumas karnavale – apsivelki, nusivelki, bet Tu vis tiek išlieki tas pats Tu. Nuoširdžiai linkiu to nepamiršti.

P. S. Pažįstu gerą priklijuojamų blakstienų meistrę, gali kreiptis – duosiu kontaktus.

Apie kopūstus ir sąmonės pokyčius

2019-10-25

Nežinau, kaip Tau, bet man valgyti žiedinį Romanesco kopūstą (kurį prieš ruošdama va nufotografavau) visuomet truputį nejauku ir baugu – jis toks tobulas! Visas surangytas iš fraktalų – atskirų dalių, kurie panašūs į visumą. Ir kuo giliau žvelgi, tuo labiau svaiginantys kosmosai ten atsiveria. Taip ir visai alkana gali likti.

Laimė

Kaži, ar gamta, sukurdama Romanesco kopūstą, bandė mums kažką pasakyti?

Begalinis atsikartojimas, kiekviena, net ir smulkiausia dalelė – identiškas visumos paveikslas. Tobula simetrija, tobula visuma iš tobulų detalių. Vandens lašas yra lygiai toks pats tobulas, kaip ir vandenynas, kurio dalimi jis yra. Viskas tarpusavyje susiję. Pakeisk vieną detalę, iš karto keičiasi visas paveikslas.

Ne veltui banalus posakis, kad norint keisti pasaulį reikia pradėti nuo savęs, yra teisingas. Nes savo sąmonėje mes ir esame ta visuma. Nuo mūsų smulkiausių minčių, nuo mažiausių veiksmų, nuo nereikšmingiausių savijautos aspektų priklauso, kaip žvelgsime į save ir į pasaulį plačiąja prasme. Nuo to, kaip išgyvename šią, būtent šią akimirką, priklauso tai, kokia šiandien mums bus diena, koks bus mėnuo, metai, koks bus mūsų gyvenimas.

Darydami nedidelius pakeitimus savo sąmonėje mes pamažu judiname milžiniškus kalnus. Ką ten sukėlė drugelio sparnų plastelėjimas kažkur Pietų Amerikos atogrąžose?

Pokyčiai vyksta nuolat. Dėmesingo įsisąmoninimo būdu galime užtikrinti, kad tie pokyčiai vyktų pozityvia, mums palankia linkme.

Hale Dwoskin: The Sedona Method

2019-10-17

Hale Dwoskin The Sedona MethodWe identify with our problems, believing that we are the one having them. It is almost as though we feel that we justify our existence by having obstacles to overcome, problems to fix, and how much suffering we can bear. We also identify with our self-created suffering. We become so versed in being the person with a particular problem that we’re often afraid we won’t know who we are without it. When we take a moment to reflect on “our” problems, we may even discover that we’ve grown so attached to these patterns of thought and behavior that it’s hard to imagine ourselves without them. Rather than being open to the uncertainty that comes from letting go, we are clinging to the artificial sense of security that comes from knowing what to expect, even if that expectation is not beneficial.

Esu iš tų žmonių, kurie nusipirkę naują daiktą prieš pradėdami jį naudoti visuomet perskaito instrukciją. Mėgstu iš pradžių teoriškai susipažinti, paskui išbandyti praktiškai. Kai išgirdau apie emocijų paleidimo techniką, labai susidomėjau, tačiau nusprendžiau iš pradžių ne keliauti pas ją praktikuojančius fasilitatorius, o pamėginti išsiaiškinti, kas tai ir kaip tai veikia. Mėgstu kuo daugiau dalykų išmokti pasidaryti pati. Ši knyga – emocijų paleidimo vadovėlis, konkrečiai paaiškinantis tam tikrus psichologijos principus bei suteikiantis galybę progų praktiškai išmėginti metodą sau.

If we worry about something, we believe that we’re somehow preparing ourselves for an inevitable outcome. If the unwanted thing happens, we want to be prepared internally and in our lives. We prefer the false sense of security that comes from preparing for what we don’t want to the uncertainty that comes from not knowing what is going to happen—even if what we know is going to happen is not a positive outcome. But again, even though we may get to be right by being prepared for a disaster, we may also be bringing the disaster about through our inner and outer preparations. Whenever we worry, we’re holding in mind what we don’t want, and that is what we tend to get.

Iš esmės Sedonos metodas labai paprastas – tiesiog užtenka sau užduoti tam tikrus klausimus, ir kartais net nesvarbu, kokie yra atsakymai, vien klausimo uždavimas sukelia smegenyse tam tikrą pokytį, leidžiantį pažvelgti į save ar į savo gyvenimo situaciją kitaip. Knygoje išsamiai aprašytas metodo taikymas įvairioms sritims – asmeniniam augimui, santykiams, sveikatai, finansinei gerovei. Skaičiau ilgai, nes vien iš teksto perskaitymo būtų mažai naudos – stengiausi kiek įmanoma daugiau informacijos perleisti per savo patirties prizmę. Išsiaiškinau apie save daug įdomių ir man visai netikėtų dalykų, pavyko perkeisti kai kurias manęs netenkinusias situacijas, teko ir ašarų išlieti – ne visuomet pavyksta išlikti ramiai, kai lenda ilgai užsistovėję skauduliai. Bet su jais padirbėjus aplanko tokia lengvybė! Išties puiki knyga ir veiksmingas metodas.

Not all addictions or habits are that obvious. Some habits are subtler. Do you feel like you have to be right? Do you feel that you have to be felt, heard, or seen? Do you feel like you can’t stop judging yourself or others? These are also addictions. Even wanting approval, control, security, and separation are addictions. There are many things that we feel addicted to, or that we habitually do, no matter how hard we try to stop. If you’ve ever tried to stop indulging a habit, you know it can be very difficult.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 10.