Chade-Meng Tan: Search Inside Yourself

2019-04-12

Chade-Meng Tan Search Inside YourselfIn Matthieu’s experience, happiness is a skill that can be trained. That training begins with deep insight into mind, emotion, and our experience of phenomena, which then facilitates practices that maximize our inner well-being at a deep level, ultimately creating sustainable happiness and compassion.

Tęsiu savo laimės paieškas gilindama žinias ir praktikas apie meditaciją, įsisąmoninimą, atjautą ir mielaširdystę. Atrodo, viskas daugmaž žinoma ir aišku, bet tam, kad smegenyse susiformuotų gilesni takeliai ir taptų įpročiu mąstyti pozityviau, įsisąmoninant buvimą čia ir dabar, vis skaitau apie tą patį, tik papasakotą kito žmogaus lūpomis, iš jo perspektyvos. Šįkart knygos autorius – Google inžinierius, atradęs meditacijos ir emocinio intelekto sąsajas kaip kelią į laimę bei pagrindą taikos pasaulyje kūrimui, įtikinęs Google vadovus skirti laiko ir lėšų kompanijos darbuotojų mokymams medituoti.

Remember that letting go is not forcing something to go away. Instead, letting go is an invitation. We generously allow the recipient to choose whether or not to accept the invitation, and we are happy either way. When we let go of something that distracts our meditation, we are gently inviting it to stop distracting us, but we generously allow it to decide whether or not it wants to stay. If it decides to leave, that is fine. If it decides to stay, that is fine too. We treat it with kindness and generosity during its entire presence. This is the practice of letting go.

Dažnai panašaus turinio knygų autoriai kalba paprasta, lengva, šviesia maniera, todėl skaityti labai malonu ir gera, tačiau šįkart rašytojas dar ir pasižymi nuostabiai šmaikščiu humoro jausmu, kuris persmelkia kiekvieną, net ir rimčiausią pamoką. Gebėjimas pasijuokti iš savęs ir komiškų gyvenimo situacijų bei linksmos komiksų tipo iliustracijos ne kartą privertė nusišypsoti.

We take for granted many of the neutral things in life, such as not being in pain, having three meals a day, and being able to walk from point A to point B. In mindfulness, these become causes of joy because we no longer take them for granted. In addition, pleasant experiences become even more pleasant because our attention is there to fully experience them. For example, a delicious meal when consumed in mindfulness becomes more enjoyable simply because you put your full attention into enjoying the meal. When living in mindfulness, neutral experiences tend to become pleasant, and pleasant experiences become more pleasant. There is no cost or downside (nor down payment). What a great deal.

Knyga labai aiškiai, suprantamai, smagiai ir paprastai pateikia pagrindinius budistinės filosofijos principus, pagrindžiant juos naujausiais neurologijos, sociologijos ir psichologijos mokslų tyrimų rezultatais. Nekalbama apie aukštesnes energijas, čakras ir pomirtinį gyvenimą, tiesiog su inžinieriui būdingu tikslumu paaiškinama, kaip pakankamai paprastai galima pasiekti ne tik asmeninę laimę, turtingus tarpusavio santykius, sėkmę darbe, bet ir taiką pasaulyje, kad ir kaip pompastiškai pastaroji skambėtų. Geriausios rekomendacijos.

Four very helpful general principles for dealing with any distressing emotions are:
1. Know when you are not in pain.
2. Do not feel bad about feeling bad.
3. Do not feed the monsters.
4. Start every thought with kindness and humor.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.

Laiškas sūnui septintojo gimtadienio proga

2019-04-02

Labas, mano mylimas sūnau!

Esu nepaprastai laiminga, kad jau septynerius metus esi mano gyvenime, neskaičiuojant laiko, kurį praleidai mano pilve. Būti pirmagimiu – nelengva užduotis, nes kai Tu mokaisi pažinti pasaulį, aš kasdien ir kasnakt mokausi būti mama. Iš pradžių mažo kūdikėlio, paskui paaugusio vaikučio, dabar – septynmečio mama. Mokausi suteikti Tau pakankamai laisvės, mokausi nubrėžti ribas, kad būtum saugus. Mokausi paleisti, kai Tu nori bėgti tolyn, mokausi priglausti, netgi tada, kai jautiesi toks įniršęs, kad atrodo, jog apsikabinimo Tau dabar mažiausiai reikia. Kartais mums būna lengva, kartais sunku, ir tai yra normalu. Toks yra gyvenimas, ir aš esu nepaprastai dėkinga už visas pamokas, kurias man dovanoja buvimas Tavo mama.

Nors sakai, kad septyneri metai – visai ne jubiliejus, ne vienas mokslininkas yra nustatęs, kad svarbūs pokyčiai žmogaus gyvenime vyksta būtent kas septynerius metus. Taigi Tu įžengsi į naują savo gyvenimo etapą, tad šiandien galime stabtelėti minutėlei ir atidžiau į Tave pažvelgti.

Laimė

Drąsiai galiu teigti, kad didžiuojuosi Tavimi. Vien tai, kad Tu skaitai ir supranti šį mano laišką, įrodo, koks esi sumanus, nuovokus ir brandus. Žaviuosi Tavo atsakingumu, savarankiškumu, gebėjimu laisvai bendrauti su įvairiais žmonėmis ir greitai užmegzti naujas pažintis bei draugystes. Džiaugiuosi, kad galiu drąsiai Tavim pasitikėti tiek nusiųsdama Tave į parduotuvę kiaušinių nupirkti, tiek palikdama pažaisti su sese, kol maudysiuos. Smagu, kad myli gamtą, žygius, muziką, judesį, šachmatus ir maudynes.

Nekantrauju pamatyti, kokios dar nuostabios Tavo savybės atsiskleis Tau augant ir bręstant. Ačiū, kad esi mano sūnus ir augini mane kaip žmogų. Myliu Tave stipriausiai, kaip tik įmanoma.

Su gimtadieniu!

Laimingos laimės dienos!

2019-03-20

Šiandien – tarptautinė laimės diena. Man atrodo, tai pati universaliausia šventė, nes per kitas ne visi turi progą švęsti ar susimąstyti – Moters diena netinka vyrams, Tėvo diena netinka motinoms, Sergančių onkologinėmis ligomis – tiems, kurie su jomis nesusidūrę, Diena be automobilio – tiems, kurie ir taip jo nevairuoja. O va laimė ir jos siekis – pats bendriausias vardiklis, vienijantis visus planetos gyventojus. Sakoma, kad jei kažkoks asmuo Tau labai nepatinka, jei Tau nepavyksta jame rasti nė menkiausio dalykėlio, už kurį jį galėtum mėgti, atsimink, kad jūs abu vis vien turite vieną bendrą bruožą – abu norite ir siekiate būti laimingi.

Kaip sufleruoja mano tinklaraščio pavadinimas, laimės paieškos nėra svetima tema ir man. Perskaičiau dešimtis knygų šia tema, žiūrėjau video, kalbėjausi su žmonėmis, ieškojau atsakymų savyje. Įdomu tai, kad moksliniais tyrimais nustatyta, jog mes kiekvienas turim skirtingą laimės pusiausvyros tašką. Kai atsitinka kažkas, kas mums atrodo labai bloga, jaučiame stiprius liūdesio, baimės ar pykčio jausmus, jei labai gera – džiaugiamės, net iki euforijos galime būti pakylėti. Bet kai tokių ryškesnių įvykių nėra, mes visuomet sugrįžtame į savo pusiausvyros tašką, savo neutralią poziciją, kuri vieniems, deja, yra pakankamai nelaiminga, kitiems gi – laimingesnė.

Laimė

Geros žinios – šį neutralios padėties laimės pusiausvyros tašką galima pačiam paveikti ir pastumti aukštyn laimingumo link. Na, kad kasdien – namie, darbe, automobilyje ar miške – jaustumeis truputį (arba gerokai) laimingesnis. Fainai, ane?

Kaip?

Paslaptis nėra taip lengvai išaiškinama, kad man pavyktų sudėti ją į vieną tinklaraščio įrašą. Nors gal yra? Esmė – sąmoningai būti čia ir dabar, priimti šią akimirką tokią, kokia ji yra, jos nevertinti ir neteisti. Skamba labai paprastai, įgyvendinimas truputį sudėtingesnis. Tam reikia kasdien treniruotis, bet pastangos šimtu procentų atsiperka.

Labai padeda meditacija. Jei sunku susikaupti, prisiruošti ir reguliariai medituoti, gali padėti programėlės telefone (dabar mes be jų nė žingsnio, ar ne?). Populiariausia jų – Insight Timer, kurioje rasi ir pradžiamokslį meditacijos naujokams. Rekomenduoju ir linkiu kasdien tapti vis laimingesniu!

P. S. Aišku, nėra geresnio laiko pradėti gerai praktikai, nei ši akimirka, bet ši ir artimiausios kelios dienos yra dvigubai geresnės, nes dabar – lygiadienis, kai diena ir naktis susilygina visose žemės platumose, tai astronominio pavasario pradžia – tobulas laikas naujoms pradžioms.

Kobayashi Issa: The Spring of My Life: And Selected Haiku

2019-03-16

Kobayashi Issa The Spring of My Life And Selected HaikuIn cherry blossom
shadows, no one, really, is
a stranger now

A little shady
spot of grass in summertime -
sanctuary

Niekada nemėgau ilgų poemų, romanų, storų knygų, nesibaigiančių tekstų. Žaviuosi žodžio magija, o pylimas pastraipos po pastraipos neužsičiaupiant nė menkiausiai pauzei man atrodo meistriškumo trūkumas. Daug žodžių gali parašyti kiekvienas dažnas, o va keliais nusakyti visą gyvenimo filosofiją – aukščiausio lygio menas. Būtent toks menas ir yra japoniškasis haiku.

A summer’s estate:
my little grass mat spread out
in the piney shade

My home is so poor
even the resident flies
keep their family small

Su didžiausiu malonumu skaičiau vieno žymiausių Japonijos haiku poetų Kobayashi Issa rinktinę, kurią jis pats laikė savo mėgstamiausia. Joje įpinta ir autobiografinių prozos intarpų, o pratarmėje pasakojama nepaprastai tragiška poeto gyvenimo istorija. Patyręs nežmoniškai daug skaudžių netekčių, skausmo ir neteisybės, Kobayashi Issa ne tik išlaikė vidinę ramybę, bet ir su mielaširdingiausia atjauta žvelgė į kiekvieną gyvą būtybę, net jei tai būtų tik uodas ar musė, bei nestokojo subtiliausio humoro jausmo.

The free cormorant
scurries back to the boat when
her new baby cries

Lying in hammocks
we speak so solemnly of
distant thunder, distant rain

Buvo sunku išrinkti tik keletą man labiausiai patikusių haiku šio įrašo citatoms, tad pateikiu daugiau. Kiekvienas jų toks subtilus, toks jautrus, kad net šiurpuliukai oda nubėga. Skaitant šią nuostabią knygą pradėjau dar atidžiau žvelgti į mane supančią aplinką, sąmoningiau būti čia ir dabar.

The nature of man:
the moon gazers vanish
more quickly than the moon

The beggar remains
sitting in evening rain -
few coins in his box

Kobayashi Issa buvo įsitikinęs, kad poezija gali būti kelias į nušvitimą. Tuo patikėjau ir aš.

A world of dew
and within every dewdrop
a world of struggle

Just being alive!
- miraculous to be in
cherry blossom shadows!

In early spring rain
the ducks that were not eaten
are quacking happily

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.

Apie lietuviškus smilkalus

2019-03-15

Kai kalbame apie kūno pojūčius, žmonės dažnai uoslę yra linkę paminėti paskutinę arba priešpaskutinę, mat nesuteikia jai daug reikšmės (tol, kol kažkas šalia jų labai stipriai nesmirda). Tuo tarpu aš esu ne tik labai jautri kvapams, bet ir stipriai emociškai paveiki jų kerams. Užuodus tam tikrus aromatus, manyje akimirksniu gali imti šokti palaimos deivės, užplūsti prisiminimų vandenynas, siausti galingiausių jausmų viesulas. Aišku, emocijos sukyla ir prekybos centre einant pro buitinės chemijos skyrių arba susitikus su žmogumi, kuris, atrodo, visą buteliuką kvepalų prieš išeidamas ant savęs susipylė – tik šiais atvejais nelabai teigiamos. Man atrodo, kad kvepintis taip gausiai, jog eidamas palieki paskui save aromato šleifą, yra labai agresyvu – juk jei man kažkas neestetiškai atrodo, galiu tiesiog nusisukti ir nežiūrėti, o va nekvėpuoti – negaliu… Na čia tiesiog toks mažas pastebėjimas – kam reikia apie save kvapu šitaip rėkti? Ar nebūtų maloniau, jei Tavo kvapą užuostų ir pagal jį Tave pažintų tik artimiausi žmonės?

Nukrypau aš čia truputį nuo temos, norėjau iš tikrųjų pasidžiaugti naujausiu savo atradimu, kurį padariau brolio dėka. Tai lietuviški smilkalai, gaminami pagal senovės tradicijas! Įprastai savo namus kvepinu arba iš Rytų atsiųstais smilkalais, arba natūraliais eteriniais aliejais, o čia – uau! Gavau dovanų jonažolės ir ajerų rankų darbo smilkalus (iš karto galvoj ėmė suktis klausimas, kaip čia pačiai tokius pasigaminus), kurie turi atpalaiduojantį bei raminantį poveikį.

Lietuviški smilkalai

Smilkydama juos užuodžiu vidurvasario pievą, šnarančias smilgas, įkaitusį smėlį pajūry, pirtį ir vantas, sausus pernykščius lapus, kelio dulkes saulėkaitoje, deginamą žolę, ir dar kažką, kam aprašyti man trūksta žodžių. Aromatas nėra pernelyg intensyvus, bet gilus, daugiasluoksniškas, tvarus. Esu sužavėta. O dar kai įjungiu vaizduotę ir imu matyti mūsų protėvius, kvėpavusius tuo pačiu aromatu prieš daugel šimtų metų, iš viso jaučiuosi pakylėta. Žinoma, tais laikais smilkydavo ne siekdami geresnio namų kvapo, o apsaugai nuo įvairių užkrečiamų ligų.

Į paveikslėlį taip pat įdėjau neseniai vasaros tema suvertus karolius – jie man atrodo tokie smagūs, lengvi, šilti, linksmi ir laimingi! Ir peržydėjusi tulpė, likusi nuo kovo aštuntosios: skaitydama japoniškus haiku noriu nenoriu truputį persismelkiu tos tautos filosofija, o Japonijoje ypatingai gražu yra ne tik tai, kas jauna, nauja ir šviežia (kaip mūsų vakarietiškoje kultūroje), bet ir tai, kas sena, susiraukšlėję, aptrupėję, nes tokiuose dalykuose gyvai atsispindi pats gyvenimas. Todėl neskubu išmesti nuvytusių gėlių.

Linkiu stebuklingų atradimų Tau šį savaitgalį!

Lietingas vakaras

2019-03-14

Virš mano skėčio
Ulbauja lakštingala
Plačiai šypsausi

Miške

Over umbrella
Of mine a nightingale sings
I’m smiling widely

Apie lavos apyrankę

2019-03-13

Esu iš žmonių, kurie mėgsta kiek įmanoma daugiau dalykų pasigaminti patys. Žinau, kad galima nusipirkti dailesnių daiktų, nes tie, kas tuos pačius dalykus daro dešimtmečius, yra tobuliau įvaldę jų gamybos meną, nei pradedančioji aš, bet man žymiai smagiau pačiai pasinerti iš pradžių į kūrybos, paskui į gamybos procesą, ir paskui tą daiktą naudojant džiaugtis, kad turiu tokį unikalų, savo pačios rankomis sušildytą kūrinį.

Vakar susivėriau tokią apyrankę, kuri ne tik man labai estetiškai atrodo, yra maloni nešioti, bet ir turi gilią simbolinę prasmę.

Lavos apyrankė

Į apyrankę įvėriau nuo pikto serginčias akis, kurios taip pat simbolizuoja regėjimą, dviem įprastom ir trečiąja didesne akimi. Didžiausias karoliukas – širdis, simbolika akivaizdžiai aiški, ar ne? Mylėti kiekvieną gyvą būtybę – didžiausia laimė ir siekiamybė. Rombas, dažnai sutinkamas senovės lietuvių tautinėse juostoje, reiškia Žemę, Saulę, dieną, moteriškumą, motinystę, Tantroje jis simbolizuoja vartus į dvasinį atgimimą, o senovės kinų tradicijoje – laimę bei nušvitusį žmogų. Apvalus rutuliukas – Visata, tobulybė, dangus, amžinybė, nemirtingumas, ateitis, perėjimas, pilnatvė.

Apyrankės pagrindą sudaro lavos akmenukai – svečiai iš giliausių Žemės gelmių, ištvėrę stipriausią karštį ir slėgį. Sakoma, kad šie akmenys padeda pajusti pamatinį ryšį su Motina Žeme, suvaldyti emocijas, suteikia stiprybės ir drąsos, ypač pokyčių akivaizdoje, ramina, padeda tramdyti pyktį. Be to, sustingusi lava pasitarnauja kaip tobulas eterinių aliejų difuzorius – dėl porėto paviršiaus pakanka tiesiog užlašinti keletą lašų savo mėgiamo eterinio aliejaus ir jo aromatas lydi visur. Šiai apyrankei parinkau vieną savo mėgstamiausių, giliai žemišką vetiverijų eterinį aliejų, kuris stiprina, maitina, atkuria ir palaiko kūno yin energiją, o dvelkia tiesiog dieviškai. Nenuostabu, kad nenoriu su šia apyranke skirtis niekados, net eidama miegoti pasidedu ją šalia pagalvės.

Pavasario haiku

2019-03-12

Turiu daug pomėgių, man neįdomu ilgai ir kruopščiai gilintis tik į vieną siaurą sritį ir siekti joje tobulybės – manęs niekad nekankino perfekcionizmo liga. Šiuo metu esu laiminga dėliodama visokius paveikslėlius iš gėlių ir kitų gražių dalykų (kurių nuotraukomis puošiu ir savo tinklaraštį) bei skaitydama ir rašydama haiku. Šias japoniško stiliaus poetines miniatūras, kurių esmė – sučiupta akimirksnio esmė, atskleidžianti nedalomą ryšį tarp gamtos ir žmogaus, lengviau rašyti angliškai, nes struktūra reikalauja septyniolikos skiemenų (5-7-5 kiekvienoje eilutėje), o anglų kalbos žodžiai trumpesni, nei lietuvių, taigi jų telpa daugiau. Su mažiau pasakyti daugiau – tikras menas! Štai dvi to paties šiandien mano sukurto haiku versijos (ir paveikslėlis, aišku):

Pavasario haiku

Švelnus vėjelis
Dvelkia gaiva: sapnuoju
Saldžią vasarą

Gentle breeze is breathing
Of freshness and cool while I
Dream of sweet summer

Hugh G. Byrne: The Here-and-Now Habit: How Mindfulness Can Help You Break Unhealthy Habits Once and for All

2019-03-09

Hugh G. Byrne The Here-and-Now HabitWhat you experience in any moment is the fruit of past intentions and actions, as well as external factors. Whatever is present is here; you can’t change what’s here now, be it a feeling of excitement, a headache, a sad mood, or a sense of peace. But you can choose how you respond to what’s here and sow the seeds of future well-being—or, alternatively, sow the seeds of suffering—by how you meet this moment. If you meet this moment with presence, with mindfulness, you’ll cultivate future happiness and well-being. And if your deepest intention is peace, you can bring peace to this moment.

Ieškojau bet ko, susijusio su man didžiulį įspūdį palikusia Taros Brach knyga ir radau šią – apie įpročių keitimą įsisąmoninimo būdu, nes jai pratarmę parašė būtent Tara Brach. Kai žymėjausi citatas, iš tos pratarmės viską norėjosi išsirašyti, tačiau knyga gi ne jos, tad čia pateikiu tik Hugh G. Byrne minčių ištraukas. Nuo trečdalio iki pusės mūsų elgesio yra paremta įpročiais – šitiek daug dalykų darome nesusimąstydami, vien dėl to, kad kelis kartus pabandžius mums tai tiko / patiko, toliau važiuojam autopilotu, neapkraudami smegenų mąstymu, ar tai gerai, ar blogai. Tiesa, būna, kad po to jau susimąstome – gal ir nereikėjo man valgyti to trečio torto gabalėlio / rūkyti tos cigaretės / šaukti ant vaikų / lakstyti kaip pasiutusiai tvarkantis namus / gadintis nervų stovint eismo kamštyje, tada graužiamės, kaltinam save, vadinam negražiais žodžiais, ir taip iki kito karto. Įsisąmoninimas (mindfulness) padeda suvokti savo įpročių priežastis, kokius nepatenkintus poreikius jie atspindi, stabtelėti ir įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus kylant norui kažką daryti ir priimti užplūdusias emocijas po to, kai veiksmas atliekamas arba ne.

Habits of resisting or aversion—in which you express frustration, anger, impatience, and harsh judgments—tend to have the underlying thought This needs to be different for me to feel okay. Or If I don’t change this, something really bad will happen. With habits of distraction—such as constantly checking your phone or spending excessive time watching TV—the underlying thinking is typically that your present experience is boring or unpleasant and that doing something familiar will be more interesting or enjoyable. Habits of doing—when your energies are always focused on the next thing you need to get done—tend to have the underlying thought Something bad will happen if I don’t keep moving. All of these habits are accompanied by an underlying belief that the present moment is insufficient. I’ll only be happy if this changes, or if I have that…or if I get these things done.

Man ši knyga pasirodė labai naudinga, prasminga, įdomi ir praktiška, tinkama tiek seniau įsisąmoninimą / budizmą / meditaciją praktikavusiems žmonėms, tiek naujokams, tiesiog norintiems atsikratyti nepageidaujamų įpročių ir pakeisti juos tokiais, kurie leidžia kas akimirką džiaugtis savimi ir veda prie pilnos savirealizacijos. Manau, tokių nemalonių įpročių turime visi; nors stereotipiškai kalbame apie metimą rūkyti, cukraus mažinimą ar reguliarų mankštinimąsi, daug dažniau nei nikotinu mes nuodijame save žalingomis mintimis, nė sekundei neužsičiaupiančiu naratyvu galvoje, toksiškomis emocijomis bei savigrauža. Rūkydami bent jau suprantame, kad gadinam sveikatą, o va žalodami save mintimis nė nesusimąstome, koks tai netinkamas ir mums nenaudingas įprotis. Autorius kantriai ir išsamiai paaiškindamas veda pokyčių keliu, pateikdamas tiek naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, tiek praktinius patarimus. Žodžiu, knygą rekomenduoju kiekvienai ir kiekvienam!

In this practice, first, you bring to mind an unhealthy habit. Then you recognize what’s present in your body, emotions, and thoughts and allow it to be just as it is—to come and go in its own time. Then, the more you investigate the beliefs and narratives that perpetuate the habit, the more you can not identify with them and abandon them.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.

Apie moterų solidarumą

2019-03-08

Odontologijos klinikos rūbinėje pradinukė skundžiasi mamai, kad nenori nešioti dantų plokštelės: bet mama, man bus nepatogu… bet man skaudės… Bet paskui tu būsi graži, – kontrargumentuoja mama. Moterys turi pakentėti, kad būtų gražios, – sako ji ir suokalbiškai šypteli man. Išspaudžiu varganai mandagią šypsenėlę ir susimąstau, ką pati tokioje situacijoje sakyčiau savo dukrai (ar sūnui). Kad kreivus dantis reikia tiesinti, nes aplink juos kaupiasi daugiau nešvarumų, kurie juos gadina, kad dėl netaisyklingo sąkandžio kai kurie dantys per daug greitai dyla ir dėvisi. Bet tikrai neteigčiau, kad turi kentėti dėl to, kad būtum graži. Tai suponuoja įspūdį, kad dabar ta mergaitė nėra graži. Nėra pakankama tam, kad būtų verta meilės. Ji turi pasistengti, pakentėti, va tada tai jau bus.

Ir kai draugės dukrytė skundžiasi, kad jai per karšta su sijonėliu, o mama vis tiek neleidžia jo nusiimti, nes vien su pėdkelnėmis negražiai atrodo, jau nebetyliu. Ir kai ruošiantis į baseiną savo mažajai matuoju maudymuką, o ji muistosi ir bando nusiimti, nes akivaizdžiai tai nėra patogiausias rūbas, kokį ji yra dėvėjusi, maudau vien su sauskelnėmis. Apskritai man tie maudymukai mažoms mergaitėms atrodo labai keistai – kodėl dvimetė ar penkiametė turi slėpti savo krūtinę? Aš net ir pati nesuprantu, kodėl turiu savąją slėpt, bet paklūstu viešajai tvarkai. Aišku, jei dukra kada norės tokį daiktą rengtis (nes matys, kad kitos mergaitės juos dėvi), nedrausiu, bet kol patogumas nusveria visus kitus argumentus, džiaugiuosi ir skatinu.

Moterims

Moterų solidarumo dieną norisi kalbėti apie tai. Ne apie tulpes, kurias dovanoja vyrai. Apie moterų solidarumą. Apie tai, kad mums ir mūsų dukroms visų pirma turėtų būti patogu, o ne gražu. Kad dėl nėštumų, gimdymų ir taip moterims gyvenime skirta daugiau skausmo, tad sąmoningai jo sau sukelti tam, kad būtume gražios, nebūtina. Nes mes jau tokios esame. Gražios, pakankamos, vertos meilės. Ir jei viena kitą solidariai palaikytume ir suokalbiškas šypsenėles laidytume tada, kai padedame savo dukroms išsivaduoti iš iki šiol mus kausčiusių patriarchališkų stereotipų, lengviau būtų gyventi. Tad nešnairuokime į nedepiliuotas kojas, priaugtus kilogramus ar kreivus dantis. Matykime šypsenas ir lengvumo būseną tos, kuriai gera būti savam kūne, kuri yra verta meilės tokia, kokia yra.

Su mūsų švente, sesės!